Edwige Fenech
| Edwige Fenech | |
|---|---|
| |
| Tikras vardas | Edwige Sfenek |
| Gimė | 1948 m. gruodžio 24 d. Bonė, Alžyras |
| Šalis |  Prancūzija  Italija
|
| Apdovanojimai | |
| „Taormina International Film Festival“ (1970 m.) | |
Edvižė Fenek (pranc. Edwige Fenech, tikrasis vardas – g. 1948 m. gruodžio 24 d. Bonėje, Alžyras) – prancūzų kilmės italų modelis, aktorė ir filmų prodiuserė, populiarumą pasiekusi praeito amžiaus šeštajame – aštuntajame dešimtmečiuose, daugiausia vaidinusi giallo ar siaubo filmuose, o karjeros pradžioje – ir erotinėse juostose.
Biografija
redaguotiFenek gimė Bonėje, Alžyre, kuris tuo metu buvo Prancūzijos kolonija, maltiečio ir iš Sicilijos kilusios italės šeimoje. Po 10 metų jie persikėlė į Nicą Prancūzijoje. Čia Fenek baigė mokyklą, o sulaukusi 16, laimėjo „Miss Mannequin de la Cote d’Azur“ bei „Lady France“ grožio konkursus ir netruko tapti populiariu foto modeliu. Po kurio laiko mergina atkreipė į save kino kūrėjų dėmesį ir, būdama 19, debiutavo kaip aktorė. Tuo metu ji pakeitė savo pavardę iš Sfenek, kad būtų lengviau tarti ir dar kurį laiką derino modelio bei aktorės darbą, kol galiausiai nusprendė pasirinkti kiną.
Debiutinis filmas „All Toutes folles de lui“ (1967 m.) buvo primityvi režisieriaus Norberto Carbonnaux komedija ir nors Fenek vaidino vos vienoje scenoje, į ją netruko atkreipti dėmesį kiti režisieriai. Dar daugiau populiarumo juodaplaukei gražuolei suteikė jos dalyvavimas „Ledi Europa“ grožio konkurse, kuriame ji, tiesa, liko be titulų, bet susipažino su italu kino agentu, kuris pakvietė ją į Romą. 1968 m. pasirodė filmas „Samoa, džiunglių karalienė“, kuriame Fenek atliko pagrindinį vaidmenį, o sulaukusi daugiau pasiūlymų vaidinti, persikėlė gyventi į Italiją.
Keletą metų ji vaidino eilėje nuotykinių, giallo ir erotinių filmų ir tapo populiaria bei žinoma šių žanrų aktore Italijoje, Prancūzijoje bei Vakarų Vokietijoje.
Aštuntajame dešimtmetyje Fenek ėmė filmuotis režisieriaus Sergio Martino filmuose. Pirmasis jų bendras darbas buvo juosta „Keistas ponios Vord įprotis“, gausi erotinių bei prievartos scenų, o 1978 m. karinėje dramoje „Didysis mūšis“ Fenek vaidino kartu su tokiomis žvaigždėmis kaip Henry Fonda, Giuliano Gemma, Stacy Keach, John Houston ir Orson Welles.
1980-asiais aktorė dažniausiai vaidino kriminalinėse juostose ir komedijose, kurių žymiausia yra 1981 m. sukurtas filmas „Tūzas“, kuriame Fenek partneriu buvo garsus italų aktorius bei dainininkas Adriano Celentano. Vėliau ji vis dažniau ėmė rinktis televizijos filmus bei serialus, buvo keleto TV laidų vedėja kartu su Barbara Bouchet. Netrukus Fenek su sūnumi įkūrė prodiuserių kompaniją „Immagine E Cinema SRL“, kuri sukūrė keliolika serialų Italijos televizijai. 1991 m. aktorė kartu su Andrea Occhipinti buvo Sanremo muzikos festivalio vedėja.
Vis rečiau besirodydama ekrane, Fenek daug dėmesio skyrė prodiuserės veiklai. 2004 m. ji prodiusavo juostą „The Merchant of Venice“, kurioje vaidino Al Pacino. Vienas paskutiniųjų jos pasirodymų kine buvo 2007 m. siaubo filme „Hostelis 2“, į kurį buvo pakviesta vieno iš filmų prodiuserio Kventino Tarantino, kuris prisipažino esantis jos filmų gerbėjas. 2009 m. Tarantino, pagerbdamas Edvigę Fenek, savo filme „Negarbingi šunsnukiai“ vienam iš personažų davė generolo Ed Fenech vardą (aktorius Mike Myers).
2012 m. Fenek Italijos televizijos filme „Kapitono duktė“ atliko Rusijos imperatorienės Jekaterinos II vaidmenį.
Asmeninis gyvenimas
redaguoti1971 m. Fenek susilaukė sūnaus Edwino su italų aktoriumi Fabio Testi. Vėliau buvo ilgus metus siejama su prodiuseriu Luciano Martino, kurio brolio Sergio Martino filmuose aktorė dažnai vaidino.
1990 – asiais Fenek buvo susižadėjusi su verslininku ir aristokratu Luca di Montezmolo, buvusiu „Ferrari“ vadovu bei 1990 m. Pasaulio futbolo čempionato organizacinio komiteto vadovu.[1] Sklandė gandai, kad jiedu buvo susituokę, tačiau 2000 m. Montezmolo oficialiai vedė kitą moterį.
Filmografija
redaguoti- „Toutes folles de lui“ (1967)
- „Samoa, džiunglių karalienė“ (1968)
- „Il figlio di Aquila Nera“ (1968)
- „Frau Wirtin hat auch einen Grafen“ (1968)
- „Balzako nusidėjėlės“ (1969)
- „Top Sensation“ (1969)
- „Herbas ar skaičius“ (1969)
- „Frau Wirtin hat auch eine Nichte“ (1969)
- „Vyras su auksiniu teptuku“ (1969)
- „Madam Bovari nuodėmės“ (1969)
- „Madame und ihre Nichte“ (1969)
- „Visos katytės mėgsta saldumynus“ (1969)
- „Dono Franko ir dono Čičijo nesutarimų metai“ (1969)
- „Vasaros meilė“ (1970)
- „Satiricosissimo“ (1970)
- „Penkios lėlės rugpjūčio mėnuliui“ (1970)
- „Liepsnojanti dykuma“ (1971)
- „Keistas ponios Vord įprotis“ (1971)
- „Donžuano meilužės“ (1971)
- „Visos tamsos spalvos“ (1972)
- „Kruvini irisai“ (1972)
- „Tavo blogis užrakintas ir tik aš turiu raktą“ (1972)
- „Gražioji Antonija“ (1972)
- „Quando le donne si chiamavano madonne“ (1972)
- „Ubalda, nuoga ir karšta“ (1972)
- „Fuori uno… sotto un altro, arriva il Passatore“ (1973)
- „Džovanona, platūs klubai“ (1973)
- „Sielvartaujanti našlė norėtų padėkoti“ (1973)
- „Niekšas Frenkas ir Pašėlęs Tonis“ (1973)
- „Ana, ypatingas malonumas“' (1973)
- „Nekaltybė ir geismas“ (1974)
- „Pokeris lovoje“ (1974)
- „Ačiū... močiute“ (1975)
- „Mokytoja“ (1975)
- „Nusirenk prieš žudiką“ (1975)
- „Paveldimas bruožas“ (1975)
- „Pagaliau, pagaliau“ (1975)
- „40 laipsnių po antklode“ (1976)
- „Policininkė daro karjerą“ (1976)
- „Karo ligoninės gydytoja“ (1976)
- „Blogos mintys“ (1976)
- „Teisėja“ (1976)
- „Mergelė, jautis ir ožiaragis“ (1977)
- „Taksistė“ (1977)
- „Gydytoja kariuomenėje“ (1977)
- „Didysis mūšis“ (1978)
- „Mokytoja koledže“ (1978)
- „Medicinos sesuo ir didieji manevrai“ (1978)
- „Namų mokytoja“ (1978)
- „Mano mylimi vyrai“ (1978)
- „Policininkė ir dorovės policija“ (1979)
- „Daktaras Džekilas ir miela ponia“ (1979)
- „Karšta bulvė“ (1979)
- „Šeštadienis, sekmadienis ir penktadienis“ (1979)
- „Vagis“ (1980)
- „Aš fotogeniškas“ (1980)
- „Žmona atostogose... meilužė mieste“ (1980)
- „Cukrus, medus ir pipirai“ (1980)
- „Aš ir Katerina“ (1980)
- „Il ficcanaso“ (1980)
- „Nutilk, kai kalbi!“ (1981)
- „Tūzas“ (1981)
- „Raguoliai su kremu“ (1981)
- „Policininkė Niujorke“ (1981)
- „Nežaiskite su tigrais“ (1982)
- „Nesėkmių ruožas“ (1982)
- „Zitto quando parli“ (1982)
- „Idealus nuotykis“ (1982)
- „Atostogos Amerikoje“ (1984)
- „Mirties fantomas“ (1988)
- „Il fratello minore“ (2000)
- „Hostel: Part II“ (2007)
- „Kapitono duktė“ (2012)
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Edwige Fenech Biography at IMDb.com