Nothing Special   »   [go: up one dir, main page]

Barbara Bouchet
Tikras vardas Barbara Gutscher
Gimė 1944 m. rugpjūčio 15 d. (80 metų)
Reichenbergas, Čekoslovakija
Šalis Vokietija
JAV
Italija
Žymesni vaidmenys
Mis Moneypenny
(„Casino Royale“, 1967 m.)
misis Schermerhorn
(„Niujorko gaujos“, 2002 m.)

Barbara Bušė (g. 1944 m. rugpjūčio 15 d. Reichenbergas, tuo laikotarpiu – Vokietija) – kino aktorė ir televizijos laidų vedėja, aštuntojo dešimtmečio „sekso simbolis“, didžiausio populiarumo pasiekusi Italijoje.

Biografija

redaguoti

Barbara gimė Reichenberg mieste, Sudetuose, dabartinėje Čekijoje 1944 m. Tuo metu ši teritorija buvo okupuota Vokietijos.

Baigiantis karui, šeima nusprendė emigruoti ir 1949 m. atvyko į JAV. Jie įsikūrė San Franciske, kur Barbara ir užaugo.[1]

1959 m. ji laimėjo vietinės televizijos stoties KPIX-TV organizuotą grožio konkursą „Miss Gidget“. Nuo 1959 m. iki 1962 m. ji dalyvavo šios televizijos paaugliams skirtoje programoje „The KPIX Dance Party“ kaip viena šokėjų. Nusprendusi tapti aktore, Barbara persikėlė į Holivudą, kur pakeitė savo pavardę į lengviau tariamą prancūzišką versiją „Bušė“.

Pirmieji jos bandymai buvo darbas televizijos ir spaudos reklamose. 1964 m. ji debiutavo kine epizodiniu vaidmeniu komedijoje „What a Way to Go!“ Išvaizdi šviesiaplaukė netruko atkreipti į save dėmesio ir sulaukti naujų pasiūlymų, tačiau daugelis vaidmenų buvo antraeiliai: juostose „Please Come Home!“ (1965), „Harmo metodas“ (1965), „Agent for H.A.R.M“ (1966) ji dažniausiai vaidindavo seksualias merginas. 1965 ir 1967 m. jos nuotraukos pasirodė žurnalo „PlayboyJAV versijose[2] ir tais pačiais metais kine ji suvaidino Mis Manipeni filme „Casino Royale“ apie agentą 007 Džeimsą Bondą (ši juosta nepriklauso oficialiai filmų serijai).

Po vaidmenų įvairių serialų epizoduose ir matydama, kad jai siūlomi vienodi vaidmenys, Barbara nusprendė išmėginti savo jėgas Europoje ir persikėlė į Italiją. 1970–asiais ji tapo viena žinomiausių šalies aktorių, vaidinančių įvairiausių žanrų fimuose: tiek erotinėse komedijose, tiek giallo ar kriminalinėse juostose, iš kurių žymiausios yra „Nekaltųjų kančios“ (1972), „Pasimatymų namai“ (1972), „Riko“ (1973) ir „Mirtinas pyktis“ (1976). 1971 m. filme „Juodas tarantulo pilvas“ ji vaidino su Barbara Bach ir Claudine Auger – aktorėmis, taip pat sukūrusiomis vaidmenis filmuose apie Džeimsą Bondą, o 1980 m. komedijoje „Žmona atostogose... meilužė mieste“ nusifilmavo su kita populiaria Italijos aktore Edwige Fenech.

9 dešimtmečio pradžioje, pasibaigus erotinių komedijų populiarumo bangai, aktorė filmavosi labai retai, pasirodydama tik TV serialuose ir daugiau dėmesio skirdama kitai veiklai, taip pat ir TV laidų vedėjos (1984 m. TV šou„ Bene, Bravi, Bis“ ji vedė kartu su Fenech).

1985 m. ji įkūrė savo prodiusavimo kompaniją, Romoje atidarė sporto klubą ir išleido seriją knygų bei vaizdajuosčių apie fitnesą. 1995 m. aktorė išmėgino jėgas teatre, komedijoje „La Presidentessa“.[3]

Vienas paskutiniųjų jos žymesnių vaidmenų kine buvo 2002 m. Martino Scorsese juostoje „Niujorko gaujos“. Po šio filmo Barbara vėl pradėjo dažniau filmuotis, daugiausia TV serialuose.[1]

Asmeninis gyvenimas

redaguoti
 
 
Kadras iš filmo „Casino Royale
 
Kardas iš filmo „9 kalibras

1983 m. spalį, būdama 40, Barbara pozavo žurnalo „PenthouseItalijoje leidžiamai versijai, o jos nuotraukos ne kartą buvo ir ant šioje šalyje leidžiamo „Playboy“ viršelio.[1] Šia fotosesija buvo jos, kaip sekso simbolio, atsisveikinimas.

Vienas iš aktorės pomėgių – tapyba.[3]

1976 m. Barbara ištekėjo už prodiuserio Luigi Borghese, su kuriuo susilaukė 2 sūnų: Alessandro (1976) ir Massimiliano (1989). 2006 m. jie pradėjo gyventi atskirai.[4]

Dalinė filmografija

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. 1,0 1,1 1,2 Barbara Bouchet Biography at IMDb.com
  2. http://www.vintageplayboymags.co.uk/60s/Feb/07.htm
  3. 3,0 3,1 „Biography“. Suarchyvuotas originalas 2015-02-03. Nuoroda tikrinta 2014-11-18.
  4. Boccalini, Siria. „Intervista a Barbara Bouchet“ (italų). Suarchyvuotas originalas 2007-08-17. Nuoroda tikrinta 2007-09-01.

Nuorodos

redaguoti
 

Šaltiniai

redaguoti