Aleksandras Sluška
Aleksandras Sluška | |
---|---|
Sluškos | |
Herbas «Ostoja» | |
Gimė | 1580 m. |
Mirė | 1647 m. liepos mėn. (~67 metai) |
Tėvas | Mykolas Sluška |
Motina | Elžbieta Kmitičaitė |
Sutuoktinis (-ė) | Sofija Konstancija Zenovičiūtė |
Vaikai | Elžbieta Sluškaitė, Bogdanas Boguslavas Sluška, Eustachijus Adomas Sluška, Boguslavas Jurgis Sluška, Žygimantas Adomas Sluška |
Vikiteka | Aleksandras Sluška |
Aleksandras Sluška (apie 1580–1647 m. liepa) – LDK valstybinis veikėjas, Minsko (1618–1628 m.) ir Žemaitijos kaštelionas (1628–1638 m.), Minsko vaivada (1633–1638 m.), Naugarduko (1638–1642 m.) ir Trakų vaivada (1642–1647 m.). Rečicko, Propoisko, Gomelio, Loevo ir Mozyriaus seniūnas.
Biografija
redaguotiLietuvos bajorų Sluškų giminės atstovas, herbo „Ostoja“ savininkas. Kričevo seniūno Mykolo Sluškos ir Elžbietos Kmitičos, bajorų maršalkos Jono Kmitičiaus dukters, sūnus. Jaunesnysis brolis – Vendeno vaivada Kristupas Sluška (m. 1620).
1618 metų lapkritį, po Petro Tiškevičiaus mirties Aleksandras Sluška gavo Minsko kašteliono pareigybę. 1628 m. kovo 11 d. po Adomo Talvošo mirties buvo paskirtas Žemaičių kaštelionu. 1633 m. kovo 2 d. Aleksandras Sluška gavo Minsko vaivados pareigybę po Baltazaro Stravinskio mirties. 1638 metais buvo paskirtas Naugarduko vaivada. 1642 metų liepą po Petro Paco mirties tapo Trakų vaivada. 1628 metų seime Aleksandras Sluška buvo išrinktas LDK tribunolo maršalka 1631 metams. Buvo komisaru išmokant pinigus armijai, fiskalinio tribunolo deputatu 1633 metais.
Šeima ir vaikai
redaguotiVedė Sofiją Konstanciją Zenovičiūtę, Bresto vaivados Kristupo Zenovičiaus ir Teodoros Valavičiūtės dukterį, Polocko kašteliono Mikalojaus Boguslavo Zenovičiaus seserį. Santuokoje turėjo keturis sūnus ir vieną dukterį:
- Elžbieta Sluškaitė (1619–1671), 1-mas vyras Karūnos dvaro maršalka Adamas Kazanovskis, 2-ras vyras Karūnos pakancleris Jeronimas Radzijevskis
- Bogdanas Boguslavas Sluška (1615–1630), karaliaus dvariškis
- Eustachijus Adomas Sluška
- Boguslavas Jurgis Sluška (apie 1620–1658), Lietuvos didysis stalininkas ir Lietuvos dvaro paiždininkis
- Žygimantas Adomas Sluška (1628–1674), Lietuvos didysis vėliavininkas, Rečicko seniūnas
Buvo auklėjamas kalvinizmo, bet apie 1621 metus kartu su žmona perėjo į katalikybę. Pastatė dominikonų vienuolynus Rečicoje ir Stolbcuose, netoli Naugarduko, bažnyčias Voložine ir Kovalevščyzne, Palenkės vaivadijoje.
Literatūra
redaguoti- Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. Т. 2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч. – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. – 788 с.: іл. ISBN 985-11-0378-0.
- Boniecki А. Poczet rodów w Wielkim Księstwie Litewskim w XV i XVI wieku – Warszawa, 1883.
Politinis postas | ||
---|---|---|
Prieš tai: Adomas Mikalojus Talvošas |
Žemaitijos kaštelionas 1628–1638 |
Po to: Mikalojus Viesiolovskis |
Prieš tai: Petras Tiškevičius Logoiskis |
Minsko kaštelionas 1618–1628 |
Po to: Andrius Zaviša |
Prieš tai: Baltazaras Stravinskis |
Minsko vaivada 1633–1638 |
Po to: Mikalojus Sapiega |
Prieš tai: Petras Pacas |
Trakų vaivada 1642–1647 |
Po to: Mikalojus Abrahamovičius |