Šilutės rajono savivaldybė

Beveik visas rajonas yra Lietuvos pajūrio žemumoje. Rytuose siekia Vilkyškių kalvagūbrį, šiaurės rytuose – Vakarų Žemaičių plynaukštę. Aukščiausia Šilutės rajono vieta (117 m) yra paribyje su Klaipėdos rajonu, žemiausia vieta yra Rusnės saloje (vietomis žemiau jūros lygio).

Per rajoną teka Nemuno dešinieji intakai Veižas, Leitė, Šyša, Minija ir pastarosios intakai Tenenys, Veiviržas. Nemunas sudaro Nemuno deltą. Telkšo 15 ežerų (Šilutės rajono ežerai, didžiausias – Krokų Lanka), 8 tvenkiniai. Didžiausi miškai – Aukštųjų, Žąsyčių, Dinkių. Yra Minijos ichtiologinio draustinio dalis.

Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -3,5 °C, liepos +17 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis 718–809 mm. Vidutinis sniego dangos storis – 16 cm.^[2]

54,7 proc. rajono teritorijos tenka žemės ūkio naudmenoms, 18,84 proc. užima miškai, 16,4 proc. – vandens telkiniai, 2 proc. – Šilutės miestas ir gyvenvietės, 2 proc. – pramonės įmonės ir keliai, 6,06 proc. – kitos paskirties žemės.

Kiekvieną pavasarį Šilutės rajone Nemuno potvynis apsemia dideles teritorijas, atkirsdamas sausumos transporto susisiekimą į kai kurias gyvenvietes. 2019 m. pastatyta Rusnės estakada. Yra Šilutės-Rusnės perkėla.

•  
  Potvynis pamaryje
•  
  Ventės ragas
•  
  Kraštovaizdis ties Jomantais

	55° 34' 10‘’
21° 11' 20‘’	Šilutės rajonas	22° 01' 40‘’
	55° 10' 50‘’

	Šilutės rajono savivaldybės istoriniai sąrašai
2001 m. gyventojų surašymas
2009 m. gyvenvietės
2011 m. gyventojų surašymas
2016 m. gyvenvietės
2020 m. suskirstymas
2021 m. gyventojų surašymas

Šilutės rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Šilutės apskrities 42 apylinkių. 1950–1953 m. priklausė Klaipėdos sričiai. 1959 m. pabaigoje jam perduotos panaikinto Priekulės rajono 7 apylinkės, 1962 m. prijungtas Pagėgių rajonas. 1962 m. Tauragės rajonui perduotos 2 apylinkės, 1 apylinkė ir dalis kitos perduota Klaipėdos rajonui. 1957, 1978 ir 1983 m. šiek tiek pakeistos ribos. 1974 ir 1977 m. sujungtos kai kurios apylinkės.

1995 m. įsteigta Šilutės rajono savivaldybė, pavaldi Klaipėdos apskričiai. Nuo jos 1999 m. gruodžio 21 d. atskirta nauja Pagėgių savivaldybė (pietrytinė buvusio rajono dalis – Pagėgių seniūnija, Stoniškių seniūnija, Vilkyškių seniūnija; kadastrinės vietovės: Benininkai, Kentriai, Lumpėnai, Natkiškiai, Pagėgių miestas, Panemunės miestas, Piktupėnai, Stoniškiai, Šilgaliai, Vilkyškiai, Žukai). 2009 m. sausio 29 d. savivaldybės tarybos nutarimu T1-811 įsteigtos seniūnaitijos.

 

Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2021 m.
1959 m.sur.	1970 m.sur.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2005 m.	2011 m.sur.[3]	2014 m.	2018 m.	2021 m.sur.
66 625	72 432	68 291	68 185	55 302	53 376	46 814	42 473	38 805	39 067
Demografinės raidos histograma

Šiuo metu Šilutės rajono savivaldybėje gyvena įvairius tikėjimus išpažįstančių žmonių. Didžiausia dalis jų išpažįsta katalikybę (81,09 %), po jos seka evangelikai liuteronai (4,45 %), stačiatikiai (0,95 %) ir kiti (1,2 %).^[4]

 

 

Degučiai

 

Gardamas

 

Juknaičiai

 

Katyčiai

 

Kintai

 

Rusnė

 

Saugos

 

ŠILUTĖ

 

Švėkšna

 

Usėnai

 

Vainutas

 

Žemaičių Naumiestis

Svarbiausios gyvenvietės savivaldybėje

Savivaldybės teritorijoje yra:

• 1 miestas – Šilutė;
• 7 miesteliai – Gardamas, Katyčiai, Kintai, Rusnė, Švėkšna, Vainutas ir Žemaičių Naumiestis;
• 311 kaimų.

Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):

1. Šilutė – 15952
2. Švėkšna – 1334
3. Rusnė – 1131
4. Žemaičių Naumiestis – 1087
5. Pagryniai – 1018
6. Traksėdžiai – 1001
7. Juknaičiai – 867
8. Macikai – 836
9. Vainutas – 674
10. Vilkyčiai – 668

 

Atstovaujamoji valdžia – Šilutės rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Šilutės rajono savivaldybės administracija.

 

Savivaldybėje yra 11 seniūnijų (skliausteliuose – seniūno būstinė), suskirstytos į seniūnaitijas:

• Gardamo seniūnija (Gardamas);
• Juknaičių seniūnija (Juknaičiai);
• Katyčių seniūnija (Katyčiai);
• Kintų seniūnija (Kintai);
• Rusnės seniūnija (Rusnė);
• Saugų seniūnija (Saugos);
• Šilutės seniūnija (Šilutė);
• Švėkšnos seniūnija (Švėkšna);
• Usėnų seniūnija (Usėnai);
• Vainuto seniūnija (Vainutas);
• Žemaičių Naumiesčio seniūnija (Žemaičių Naumiestis).

Miestai, su kuriais Šilutės rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:

•   Emerichas, Vokietija, nuo 1991 m.
•   Jungbis, Švedija, nuo 1992 m.
•   Ostruda, Lenkija, nuo 2001 m.
•   Gdansko Prūščia, Lenkija, nuo 2004 m.
•   Gdansko apskritis, Lenkija, nuo 2007 m.
•   Saldus, Latvija, nuo 2009 m.
•   Čitadukalė, Italija, nuo 2011 m.
•   Velinjė, Švedija, nuo 2013 m.
•   Alanija, Turkija, nuo 2014 m.
•   Skadovskas, Ukraina, nuo 2016 m.
•   Kolobžegas, Lenkija, nuo 2017 m.
•   Tarutinas, Ukraina, nuo 2018 m.

Šilutės rajono savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:

• Degučių pagrindinė mokykla
• Gardamo pagrindinė mokykla
• Juknaičių pagrindinė mokykla
• Katyčių pagrindinė mokykla
• Kintų vidurinė mokykla
• Laučių Mikelio Hofmano pagrindinė mokykla
• Pašyšių pagrindinė mokykla
• Rusnės pagrindinė mokykla
• Rusnės specialioji mokykla
• Saugų Jurgio Mikšo pagrindinė mokykla
• Šilutės Martyno Jankaus pagrindinė mokykla
• Šilutės Pamario pagrindinė mokykla
• Šilutės Verdainės pagrindinė mokykla
• Šilutės Vydūno gimnazija
• Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centras
• Šilutės pirmoji gimnazija
• Šylių pagrindinė mokykla
• Švėkšnos Saulės gimnazija
• Švėkšnos sanatorinė mokykla
• Traksėdžių pagrindinė mokykla
• Usėnų pagrindinė mokykla
• Vainuto vidurinė mokykla
• Vilkyčių pagrindinė mokykla
• Žemaičių Naumiesčio gimnazija
• Šilutės pradinė mokykla

Vikiteka: Šilutės rajono savivaldybė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Šilutės rajono savivaldybė
• Šilutės rajono kryžiai
• Šilutės rajono muziejai Archyvuota kopija 2006-09-09 iš Wayback Machine projekto.
• Šilutės rajono turizmo objektai Archyvuota kopija 2006-09-27 iš Wayback Machine projekto.
• Žemės ūkio plėtra Šilutės rajone Archyvuota kopija 2005-05-14 iš Wayback Machine projekto.
• Šilutės kultūrinio turizmo informacijos centras