Šilgaliai
Kitos reikšmės – Šilgaliai (reikšmės).
| Šilgaliai | ||
|---|---|---|
  Šilgaliai |
||
| 55°10′01″š. pl. 21°48′47″r. ilg. / 55.167°š. pl. 21.813°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Tauragės apskritis
| |
| Savivaldybė |  Pagėgių savivaldybė
| |
| Seniūnija | Stoniškių seniūnija | |
| Gyventojų | 343 | |
| Istoriniai pavadinimai | vok. Schillgallen bei Rucken | |
Šilgaliai – kaimas Pagėgių savivaldybėje, 3 km į pietryčius nuo Rukų, dešiniajame Vilkos krante, į vakarus nuo kaimo ji įteka į Gėgę. Seniūnaitijos centras. Veikia Šilgalių pagrindinė mokykla, biblioteka (nuo 1964 m.), medicinos punktas, kultūros namai, „Nemuno žirgynas“, mėsos perdirbimo įmonė. Pro kaimą eina Klaipėdos–Pagėgių geležinkelis, šiaurėje praeina kelias 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda . Stovi XIX a. 2-osios pusės Šilgalių dvaras.
Istorija
redaguotiXX a. 2 pusėje Habedankai pastatė dvaro rūmus. LTSR metais Šilgaliai buvo Nemuno valstybinio žirgyno centrinė gyvenvietė.[2] XX a. pabaigoje buvo Žirgyno geležinkelio stotelė.
Gyventojai
redaguoti| 1871 m.[3] | 1885 m.[4] | 1905 m.[5] | 1910 m.[6] | 1925 m. | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[8] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 272 | 348 | 256 | 240 | 345 | 215 | 455 | ||
| 1979 m.sur.[9] | 1987 m.[10] | 1989 m.sur.[11] | 2001 m.sur.[12] | 2011 m.sur.[13] | 2021 m.sur.[14] | - | ||
| 509 | 624 | 677 | 606 | 491 | 343 | - | ||
| ||||||||
Žymūs žmonės
redaguoti- Pranciškus Būčys (1872–1951), Lietuvos Rytų apeigų vyskupas, teologas, marijonas, Lietuvos katalikų mokslų akademijos akademikas, teologijos daktaras.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Šilgaliai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
- ↑ Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871, Heft I (die Provinz Preussen). – Berlin, 1874. // psl. 2–15.
- ↑ Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1885 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1888 // psl. 2–18.
- ↑ Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.
- ↑ Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Šilgaliai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 398 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Šilgaliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 194
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.