Zenitinis raketų kompleksas Buk

Zenitinis raketų kompleksas „Buk“ (rus. Бук, 9К37; kur rus. Бук 'bukas'), SA-11 Gadfly – tarybinis, vėliau rusiškas savaeigis zenitinis raketų kompleksas (ZRK), skirtas kovai su manevringais aerodinaminiais oro taikiniais mažuose ir vidutiniuose aukščiuose (nuo 30 m iki 14-18 km aukštyje), kai naudojami intensyvūs radijo trikdžiai.

1972 m. sausio 13 d. TSRS vyriausybės nutarimu pradėta kurti naują zenitinį raketų kompleksą 9К37 „Buk“, kuris turėjo pakeisti kompleksą 2К12 „Kub“. Pagrindiniais kūrėjais paskirtas V. Tichomirovo vardo prietaisų gamybos mokslinis tyrimo institutas, kuriam vadovavo vyriausiasis konstruktorius A. Rastovas. 1972 m. ir pradėti naujojo zenitinio raketų komplekso ZRK 9К37 „Buk“ kūrimo darbai. Planuota į ginkluotę priimti 1975 m. Siekiant padidinti darbų spartą priėmimo į ginkluotę procedūra buvo padalinta į du etapus.

Pirmajame etape buvo numatyta į ZRK 2К12 „Kub-M3“ sudėtį įtraukti savaeigius leistuvus 9A38 su raketomis 9M38. 1978 m. į ginkluotę buvo priimtas ZRK 2К12М4 „Kub-M4“ su tokiu papildymu. Antrajame etape į ginkluotę turėjo būti priimtas visas kompleksas, kurį sudarė aptikimo stotis 9S18, vadavietė 9S470, raketinė savaeigė 9A310, leistuvas užtaisytuvas 9А39 ir ZVR 9M38. 1977 m. lapkritį Embos poligone buvo pradėti viso komplekso bandymai, kurie tęsėsi iki 1979 m. kovo ir po kurių kompleksas buvo priimtas į ginkluotę.^[1][2].

1979 m., ką tik kompleksą priėmus į ginkluotę, TSKP CK ir TSRS MT nutarimu buvo pradėti komplekso „Buk“ modernizavimo darbai. Modernizuoto komplekso bandymai vyko 1982 m., po kurių 1983 m. į ginkluotę buvo priimtas ZRK „Buk-M1“. Bandymai parodė, kad modernizuoto ZRK:

• naikinimo zona žymiai padidėjo,
• tikimybė sunaikinti:
  • sparnuotąsias raketas AGM-86 ne mažesnė kaip 40 %,
  • sraigtasparnius Bell AH-1 Cobra – 60-70 %,
  • vietoje kybančius sraigtasparnius 3,5-10 km nuotoliu – 30-40 %.

ZRK ėmė atpažinti tris taikinių klases – lėktuvai, sraigtasparniai, balistinės raketos. Kompleksas įgijo techninių ir organizacinių galimybių efektyviai atremti priešradarines raketas. Visi ZRK Buk-M1 elementai derinasi su bazinės modifikacijos elementais.

Į užsienį šis ZRK variantas tiektas pavadinimu „Gang“ (rus. Ганг)^[3].

1992 m. gruodį RF prezidento nurodymu imtas kurti ZRK 9K37M1-2 „Buk-M1-2“. Pagrindinis modernizavimo tikslas buvo į jau egzistuojantį ZRK 9K37M1 „Buk-M1“ įdiegti naują zenitinę raketą 9M317. Kompleksą tobulino 1993-1996 m. 1998 m. ZRK 9K37M1-2 „Buk-M1-2“ buvo priimtas į Rusijos Federacijos armijos ginkluotę.^[2][4].

Kartu su mažąja komplekso 9K37 modernizacija vyko ir didysis komplekso modernizavimas. Naujojo komplekso varianto ypatumai:

• Gebėjimas apšaudyti iki 24 taikinių,
• F-15 tipo lėktuvų naikinimo zona padidinta iki 50 km,
• tikimybė sunaikinti sparnuotąsias raketas AGM-86 nuotoliu iki 26 km padidinta iki 70-80 %,
• tikimybė sunaikinti sraigtasparnius irgi padidinta iki 70-80 %,
• didžiausias artėjančių taikinių greitis 1100 m/s, tolstančių – 300–400 m/s,
• komplekso parengimo šaudyti trukmė – 5 min., šaudymo tempas – 1 raketa per 4 s, reakcijos trukmė – 10 s.

1988 m. kompleksas buvo priimtas į TSRS Oro gynybos kariuomenės ginkluotę. Suirus TSRS ir kritus Rusijos ekonominėms galimybėms kompleksas serijiniu būdu nebuvo gaminamas. Praėjus 15 m. kompleksas pritaikytas šiuolaikinei elementinei bazei ir šiuolaikinei serijinei gamybai. 2008 m. kompleksas imtas tiekti RF kariuomenei.^[2][5].

XX a. paskutinį dešimtmetį buvo sukurtas ir išbandytas komplekso variantas „Buk-M2E-Ural“ («Бук-М2Э»-«Урал»), skirtas Oro gynybos kariuomenei. Visi komplekso elementai perkelti ant padidinto pravažumo ratinių važiuoklių – sunkvežimiai KrAZ ir puspriekabės ČMZAP (ЧМЗАП)^[2][6].

„Buk-M2E-Ural“ geba efektyviai naikinti taikinius, kurių efektinis atspindžio paviršius iki 0,05 m², su tikimybe 0,6-0,7. Parengimo šaudymui trukmė 5 min., pozicijos pakeitimo trukmė 20 sekundžių.^[7]

ZRK „Buk-M2“ gali naikinti taktines balistines raketas, kurių leidimo nuotolis iki 150–200 km.^[8].

Šiuo metu oro gynybos kariuomenei aktyviai kuriamas perspektyvinis ZRK „Buk-M3“.^[9][10] Zenitinis „Buk-M3“ divizionas turės galimybę vesti 36 taikinius.^[11] Manoma, kad „Buk-M3“ gebės naikinti oro taikinius, skriejančius 3 km/s greičiu už 2,5-70 km (aukštyje nuo 15 m iki 35 km). Kompleksas naudos 9M317M raketas su radiolokacine nusitaikančiąja galvute, kurios yra greitesnės, atlaiko didesnes šonines perkrovas, dėl ko gali atakuoti manevringesnius taikinius, besiginančius stipresniais radiotrikdžiais. Šios raketos galės naikinti visus egzistuojančius aerodinaminius taikinius, sausomos ir antvandeninius taikinius, operatyvines taktines raketas.^[12]

Modernizuotas savaeigis leistuvas turi pakeistą septynių ratų vikšrinę važiuoklę ir 6 raketas transportiniuose leidimo konteineriuose.^[13]

ZRK 9K317EK „Buk-M2EK“ (9К317ЭК «Бук-М2ЭК») yra eksportinis „Buk-M2“ variantas, įrengtas ant ratinio vilkiko MZKT-69221 (МЗКТ-69221).

Tai laivinis komplekso „Buk“ variantas, kuris NATO sistemoje vadinamas SA-N-7. Eksportinis jo variantas „Štil“ («Штиль» 'Štilis').

2005 m. gegužį Minske buvo pristatytas baltarusiškas komplekso Buk variantas 9K37MB „Buk-MB“ (9К37МБ «Бук-МБ»).^[14]

2013 m. birželio 26 d. kariniame parade Azerbaidžano ginkluotųjų pajėgų 95-čio garbei Baku buvo parodytos Baltarusijoje pirktos ZRK 9K37MB „Buk-MB“ mašinos – 6 savaeigiai leistuvai 9А310MB, 3 leidimo užtaisymo mašinos 9А39MB, judrioji kovinė vadavietė 9S470MB ir radiolokacinė stotis 80K6M. Kompleksas pritaikytas naudoti naujas zenitines raketas 9M317, kurias gamina Rusijoje, gamintojas AAB „Dolgoprudno mokslinė gamybinė įmonė“ (Долгопрудненское научно-производственное предприятие). Standartinis ZRK „Buk-M1“ savaeigis radaras 9S18M1 buvo pakeistas į savaeigę trikoordinatinę panoraminės žvalgos radiolokacinę stotį 80K6M su ratine važiuokle MZKT Volat (bendra Baltarusijos ir Ukrainos gamyba).^[15]

ZRK „Buk“ modifikacijų lyginamoji lentelė

	Sovietų Sąjunga 9K37 „Buk“[16]	Sovietų Sąjunga 9K37M1 „Buk-M1“[16]	Rusija 9K37M1-2 „Buk-M1-2“[16][17]	Rusija 9K317 „Buk-M2“[18]	Rusija 9K317E „Buk-M2E“[19]
Serijinės gamybos pradžia	1979	1983	1998	2008	eksportinis
Naikinimo zona (nuotolis, km)
— F-16 tipo lėktuvas	3,5..25—30	3..32—35	3..45	3..50	3..40—45
— taktinė balistinė raketa MGM-52 Lance	—	—	iki 20	15..20	iki 20
— priešradarinė raketa AGM-88 HARM	—	—	iki 20	iki 20	15..20
— sparnuotoji raketa AGM-86	20..25	20..25	20..26	20..26
— antvandeninis taikinys (eskadrinis minininkas)	—	—	3..25	3..25
Naikinimo zonos aukštis, km
— F-16 tipo lėktuvas	0,015..25	0,015..22	0,015..25	0,01..25	0,015..22—25
— taktinė balistinė raketa MGM-52 Lance	—	—	2..16	2..16
— priešradarinė raketa AGM-88 HARM	—	—	0,1..15	0,1..15	0,1..15
Vienu metu apšaudomų taikinių skaičius	18	18	22	24	24
Taikinio sunaikinimo tikimybė viena raketa
— naikintuvas	0,8..0,9	0,8..0,95	0,9..0,95	0,9..0,95	0,9..0,95
— sraigtasparnis	0,3..0,6	0,3..0,6	0,3..0,6	0,7..0,8	0,3..0,4
— sparnuotoji raketa	0,25..0,5	0,4..0,6	0,5..0,7	0,7..0,8	0,7..0,8
Didžiausias taikinio greitis, m/s	800	800	1100	1100	1100

•  Rusija – virš 350 ZRK 9K37/9K317 (2013 m.)^[20]. Pagrindinis šių ZRK gamintojas
•  Baltarusija – 12 baterijų^[21] (2013 m.)^[22].
•  Azerbaidžanas – 1 ZRK 9K317 ar 9K37MB ir 100 raketų 9М317 gauti 2013 m.^[23]
•  Venesuela — 3 9K317EK „Buk-M2EK“ ir 60 raketų 9М317 gauti iš Rusijoe 2013 m.^[23].
•  Gruzija – 1–2 divizionai ZRK „Buk-M1“ (2013 m.)^[24]
•  Egiptas – ZRK skaičius nežinomas, iki 10 vnt.^[25], 2005 m. buvo pasirašytas kontraktas tiekti ZRK „Buk-M1-2“ leistuvus^[26].
•  Kipras^[27]
•  Serbija – keletas^[21]
•  Sirija — nuo 6 iki 20 ZRK „Buk“ su raketomis 9M317^[27] (įvairūs šaltiniai). Pagal „The Military Balance“ 2013 m. Sirija turėjo 20 vnt. ZRK „Buk“^[28]. Pagal Pasaulinės ginklų prekybos analizės centro duomenis 2008 m. Sirija iš Rusijos nupirko ir gavo 18 kompleksų „Buk-M2E“^[29]. Stokholmo taikos problemų tyrimo instituto duomenimis Rusijos ir Sirijos kontraktas numatė tiekti 8 kompleksus „Buk-M2E“ ir 160 raketų 9М317, kurie buvo perduoti Sirijai 2010-2013 m.^[23].
•  Ukraina:
  • Ukrainos sausumos pajėgos — 60 ZRK „Buk-M1“ (2013 m.)^[30].
  • Ukrainos oro pajėgos – neapibrėžtas kiekis ZRK „Buk-M1“ (2013 m.)^[31].
•  Suomija – 3 divizionai (18 savaeigių leistuvų, 288 raketos 9M38) ZRK „Buk-M1“^[21], tiekti 1997 m. kaip TSRS skolos kompensacija^[32]. 2008 m. Suomija nutarė nebenaudoti ZRK „Buk-M1“, kurie saugojo Helsinkį, nes ZRK valdymo sistemos gali būti dešifruotos.^[33] Šiuos kompleksus ketino keisti (nuo 2009 m.) norvegų ir amerikiečių ZRK NASAMS su raketa AIM-120 AMRAAM (kaina 458 mln. dolerių).Šablonas:Источник:Military Balance 2010 2013 m. duomenimis ZRK „Buk“ tebėra ginkluotėje (suomių žymėjimas ITO 96).^[34]

•  Sovietų Sąjunga – 300 leistuvų 9A310 ir leistuvų užtaisytuvų 9A39 (1991 m.)^[35], vėliau atiteko buvusioms TSRS respublikoms.

•  Mianmaras – 2007 m. vykdo derybos su „Rosoboroneksport“ tiekti ZRK „Buk-M1-2“.^[36]
•  Saudo Arabija – 2007 m. buvo pranešta apie galimybę 2008 m. sudaryti kontraktą tiekti ZRK už 500 mln. dolerių.^[37]
•  Šiaurės Korėja – Gali turėti keletą SA-17 Gadfly (2013 m.).^[38][39][40]

• 9K37/9K37M1/9K317 Buk M1/M2. Self Propelled Air Defence System / SA-11/17 Gadfly/Grizzly. Technical Report APA-TR-2009-0706
• The "BUK" Ground Force Air Defense System In: STATE COMPANY "UKROBORONSERVICE"