Vienaragis (finansai)
Kitos reikšmės – Vienaragis (reikšmės).
Vienaragis – privati startuolių įmonė, kurios vertė viršija 1 mlrd. JAV dolerių. Šį terminą 2013 m. pasiūlė rizikos kapitalistas Aileen Lee, pasirinkdamas mitinį gyvūną, kuris reprezentuoja statistinę tokių sėkmingų įmonių retenybę.[1][2]
Pagal „TechCrunch“ 2018 m. gegužės 29 d. duomenis buvo 452 vienaragiai įvertinti 1,6 trln. JAV dolerių, o jų pritraukto rizikos kapitalo suma siekė 345 mlrd. JAV dolerių.[3] Lietuvoje įvardijami du vienaragiai – „Vinted“ ir „Nord Security“ (žymiausia paslauga – „NordVPN“).[4][5]
Greito „vienaragių“ augimo priežastys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sparčiai populiarėjanti strategija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Investuotojai ir rizikos kapitalo firmos pradedančioms įmonėms kelia „get big fast“ (liet. užauk greitai) strategijos įgyvendinimo tikslus. Pastaroji strategija skatina pradedančiuosius verslininkus sparčiai plėstis vykdant dideles rizikos kapitalo finansavimo kampanijas, kad pritrauktų kuo daugiau naujų klientų, interneto platformos vartotojų ir tuo pačiu net ir dirbdami nuostolingai bando įgyti pranašumą rinkoje, kad kuo greičiau įveiktų konkurentus. 1996 m. „Wall Street Journal“ paskelbė, kad vartotojai nelinkę keisti prekių ir paslaugų tiekėjų, todėl yra ypač svarbu užimti dominuojančią rinkos poziciją, kone monopolizuoti rinką kuo greičiau, nes investicinė grąža taip tik išauga, todėl vis daugiau įmonių vaikosi kuo didesnės rinkos dalies. Greita eksponentinė grąža įgyvendinant šią strategiją atrodo patraukli visoms susijusioms šalims. Tačiau visada į tai žiūrima atsargiai dėl 2000 m. įvykusio interneto bendrovių burbulo ir mažo ilgalaikės vertės išlaikymo potencialo įmonėms susikūrusioms interneto amžiuje.[6]
Įmonių įsigijimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dalis vienaragių atsirado po didelių akcinių bendrovių inicijuotų įsigijimų sandorių. Esant žemoms bazinėmis paskolų palūkanų normoms kai kurios kompanijos mažiau kapitalo skiria moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai ir daugiau startuolių įsigijimams.[7] Pavyzdžiui, „Facebook“ įsigijo „Instagram“ socialinį tinklą, „Google“ – „Android“ operacinių sistemų vystytoją, „Apple“ – „Beats electronics“ muzikos transliavimo internetu technologiją, kuri vėliau tapo „Apple Music“ pagrindu.
Turimo privataus kapitalo padidinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2015 m. duomenimis informacinių technologijų įmonėms prisireikė apie 11 metų kol jos tapo akcinėmis bendrovėmis, palyginus su vidutiniu ketverių metų laikotarpiu 1999 m.[8] Ši nauja dinamika atsiranda dėl padidėjusio vienaragiams skirto privataus kapitalo ir 2012 m. JAV priimto Greitas startas mūsų verslo pradžiai (JOBS) įstatymo, kuris padidino leistiną įmonės akcininkų skaičių nuo 500 iki 2000, iki kol įmonė neprivalo atskleisti savo finansų. Į IT įmones investuoto privataus kapitalo suma padidėjo tris kartus nuo 2013 iki 2015 m.[9]
Kelio užkirtimas pirminiam viešajam siūlymui
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dėl pakartotinių finansavimo etapų įmonėms nebereikia skelbti pirminio viešojo siūlymo, kad gautų kapitalą; jie gali tiesiog grįžti pas savo investuotojus arba pritraukti naujus. Kartais rinkos vertė neatitinka akcijų biržos lūkesčių. Pavyzdžiui, „Uber“ – vieno didžiausio startuolių žengusių į rinką akcijų vertė smuko praėjus savaitei nuo akcijų kotiravimo biržoje pradžios.[10] Dėl to dalis startuolių atidėlioja žengimą į biržą.
Investuotojai ir pradedantieji verslininkai taip pat nenori susidurti su vargu žengiant į biržą dėl padidėjusių apribojimų. Tokie reglamentai kaip Sarbanes-Oxley Act įgyvendino griežtesnius reglamentus po kelių bankroto bylų JAV rinkoje, kurių nori išvengti daugelis šių įmonių.[7] Ypač garsiai nuskambėjo „Enron“ apskaitos klastojimo skandalas.
Technologinė pažanga
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pradedančios įmonės naudojasi pastarųjų dešimtmečių technologiniu progresu. Milijardai žmonių naudojasi internetu, tad įmonės sugebančios efektyviai naudoti ir taikyti informacines technologijas gali smarkiai praplėsti savo rinką ir padaryti tai greičiau nei bet kada.[7] Inovacijos, įskaitant mobiliuosius išmaniuosius telefonus, P2P platformas ir debesų kompiuteriją kartu su socialinėmis medijomis padeda augti vienaragiams. Verslo modeliai apima su reklama, medijomis susijusius verslus, dalijimosi ekonomikos, elektroninės komercijos, finansinių technologijų industrijose, veikiančius verslus, įmonėms skirtą programinės įrangos platinimo verslą, tame tarpe ir platininimą debesų kompiuterijos dėka (angl. Software as a Service; SaaS) ir kt.[1]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 „Welcome To The Unicorn Club: Learning From Billion-Dollar Startups“. TechCrunch. Nuoroda tikrinta 2021-04-27.[neveikianti nuoroda]
- ↑ Chohan, Usman W. „It's hard to hate a unicorn, until it gores you“. The Conversation. Nuoroda tikrinta 2021-04-27.
- ↑ „The Crunchbase Unicorn Leaderboard is back, now with a record herd of 452 unicorns“. TechCrunch. Nuoroda tikrinta 2021-04-27.[neveikianti nuoroda]
- ↑ „Lietuva 2020-aisiais laukia naujų „vienaragių““. LRT. 2020-01-03. Nuoroda tikrinta 2021-04-27.
- ↑ „Oficialu: Lietuva turi antrą vienaragį – „Nord Security“ vertė pasiekė 1,6 mlrd. JAV dolerių“. DELFI. Nuoroda tikrinta 2022-04-07.
- ↑ Sterman, John D.; Henderson, Rebecca; Beinhocker, Eric D.; Newman, Lee I. (2007-04-01). „Getting Big Too Fast: Strategic Dynamics with Increasing Returns and Bounded Rationality“. Management Science. 53 (4): 683–696. doi:10.1287/mnsc.1060.0673. ISSN 0025-1909. PDF
- ↑ 7,0 7,1 7,2 Howe, Neil. „What's Feeding The Growth Of The Billion-Dollar 'Unicorn' Startups?“. Forbes.
- ↑ „To fly, to fall, to fly again“. The Economist. 2015-07-25. ISSN 0013-0613. Nuoroda tikrinta 2021-04-27.
- ↑ „Grow fast or die slow: Why unicorns are staying private“. McKinsey & Company. Nuoroda tikrinta 2017-03-30.
- ↑ Isaac, Mike; Merced, Michael J. de la; Sorkin, Andrew Ross (2019-05-15). „How the Promise of a $120 Billion Uber I.P.O. Evaporated“. The New York Times. ISSN 0362-4331. Nuoroda tikrinta 2021-04-27.