Nothing Special   »   [go: up one dir, main page]

Pereiti prie turinio

Tesalijos periferija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tesalijos periferija
Περιφέρεια Θεσσαλίας
Administracinis centras Larisa
Nomai Kardica
Larisa
Magnezija
Trikala
Gyventojų (2005) 1 000 714
Plotas 14 037 km²
Tankumas (2005) 71 žm./km²
Tinklalapis www.thessalia.gr

Tesalija (gr. Περιφέρεια Θεσσαλίας) – viena iš trylikos Graikijos periferijų, vienas iš dešimties senųjų regionų, kurios sostinė – Larisa.

Tesalijos periferija užima tą pačią teritoriją kaip ir iki 1987 m. administracinės reformos egzistavęs Tesalijos regionas.[1]. Iki Graikijos tamsiųjų amžių Tesalijos sritis buvo vadinama Aeolija, taip ji vadinta Homero Odisėjoje.

Periferija yra centrinėje Graikijos dalyje, ribojasi:

Tesaliją sudaro keturi nomai:

Tesalija – lygumų kraštas, apsuptas kalnų grandinių. Aiškūs vasaros ir žiemos sezonai su gausiais vasaros lietumis. Dirva čia labai derlinga, todėl kraštas dar vadinamas Graikijos aruodu.

Šiaurėje yra Chasijos ir Kambunianos kalnai, šiaurės vakaruose – Olimpas, vakaruose – Pindo kalnų grandinė, o pietvakariuose – pajūrio grandinės. Didžiausia yra Pinėjo upė.

Pagrindinis straipsnis – Tesalija.

Tesalija kaip atskiras regionas buvo žinoma nuo seniausių laikų. IV a. pr. m. e. Tesalija tapo priklausoma nuo Makedonijos, o 148 m. pr. m. e. romėnai įjungė Tesaliją į Makedonijos provinciją. 300 m. tapo atskira Romos imperijos provincija su sostine Larisa. Romos, vėliau Bizantijos dalimi Tesalija išbuvo iki XIII a.

Po ketvirtojo kryžiaus žygio Tesalija buvo užimta Tesalonikų karalystės, o 1215 m. ją užėmė Teodoras Komninas Dukas iš Epyro despotijos, kuris pradėjo vietos dinastiją. 1335 m. Tesalija buvo prijungta prie Bizantijos. 1348 m. čia įsigalėjo Serbija, o nuo 1394 m. Tesalija atiteko Osmanų imperijai.

1881 m. Turkija didžiąją dalį Tesalijos perleido Graikijai.

  1. Π.Δ. 51/87 “Καθορισμός των Περιφερειών της Χώρας για το σχεδιασμό κ.λ.π. της Περιφερειακής Ανάπτυξης” (Determination of the Peripheries of the Country for the planning etc. of the development of the peripheries, Efimeris tis Kyverniseos ΦΕΚ A 26/06.03.1987