Pratiharos
गुर्जर प्रतिहार Gurdžara Pratiharos | ||||
| ||||
Gurdžara Pratiharų valdos (žalios) 780 m. | ||||
Sostinė | Kanaudžis | |||
Valdymo forma | monarchija | |||
Era | Senovė | |||
- Išsivadavo nuo Haršos | 730 m., 730 | |||
- Pakeičia Ikškvakų dinastija | 1037 m. | |||
Pratiharos arba Gurdžara Pratiharos (Gurjara-Pratihära), radžputų tautos dinastija Šiaurės Indijoje, valdžiusi Gurdžara Pratiharos valstybę 730–1036 m.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Manoma, kad kilo iš gurdžarų genties. Pagrindinė Gurdžara Pratiharos dinastijos atšaka – Haričandros VI a.- IX a. valdė Mandorą, Džodpurą, Radžastaną.
Nagabhatos atšakos pradininkas Nagabhata I sustabdė arabų veržimąsi į šiaurės Indiją, puldinėjo gretimas valstybes ir išplėtė šalies teritoriją. IX a. viduryje Gurdžara Pratiharos valstybė apėmė teritoriją nuo dab. Pandžabo rytinės dalies iki Biharo. Dėl nuolatinių karų Gurdžara Pratiharos valstybė nusilpo ir ėmė irti. X a. antroje pusėje jai priklausė tik Kanaudžo miestas prie Gango upės, (dab. Utar Pradešo valstijoje). 1018 m. paskutinį Gurdžara Pratiharos valdovą nuvertė Kanaudžą užkariavęs Gaznevidų valstybės valdovas Machmudas.[1]
Pratiharos Nagabhatos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vardas | Valdymo metai |
Nagabhata I | apie 740–760 m. |
Vatsaradža | 775-800 m. |
Nagabhata II | 800-833 m. |
Ramabhadra | 833-836 m. |
Mihira Bhodža | 836-890 m. |
Mahendrapala | 890-908 m. |
Bhodža II | 908–914 m. |
Samrat Mahipala | 914–943 m. |
Mahendrapala II | 943–948 m. |
Devapala | 948–954 m. |
Vidžajapala | 954–955 m. |
Mahipala II | 955–956 m. |
Vidžajapala II | 956–960 m. |
Radžapala | iki 1018 m. |
Triločanpala | 1018–1027 m. |
Jasapala | 1024–1036 m. |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Pratiharos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 289 psl.
Didžiausios viduriniosios Indijos karalystės | ||||||||||||
Amžius: | Šiaurės vakarai | Šiaurės rytai | Vidurio Indija | Pietų Indija | ||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
III a. pr. m. e. |
|
|
|
|