Pirmoji Meksikos imperija

Meksikos imperija isp. Imperio Mexicano
← 1821 – 1823 →   →   →   →
Vėliava Herbas
Devizas Independencia, Unión, Religión (Nepriklausomybė, sąjunga, religija)
Sostinė	Meksikas
Kalbos	ispanų
Religija	Katalikybė (oficiali)
Valdymo forma	Konstitucinė monarchija
Meksikos imperatorius
1822–1823	Augustinas I
Era	XIX amžius [[Kategorija:|, 1821]]
- Nepriklausomybės aktas	1821 m., 1821
- Augustino I abdikacija	1823 m.
Plotas
- 1821	4 429 000 km²

Meksikos imperija (isp. Imperio Mexicano) – konstitucinė monarchija, pirmoji nepriklausoma Meksikos valstybė. Kartu su Brazilijos imperija tai viena iš nedaugelio šiuolaikinių nepriklausomų monarchijų, gyvavusių Amerikoje.

Vienintelis imperijos monarchas Augustinas I iš pradžių buvo Meksikos karo vadas, kuriam vadovaujant 1821 m. rugsėjį buvo iškovota nepriklausomybė nuo Ispanijos. Jo populiarumo kulminacija buvo 1822 m. gegužės 18 d. masinės demonstracijos už tai, kad jis taptų naujosios valstybės imperatoriumi, o jau kitą dieną kongresas skubiai tam pritarė. Liepos mėnesį įvyko prabangi karūnavimo ceremonija.

Visą neilgą imperijos gyvavimo laikotarpį kankino klausimai dėl jos teisėtumo, konfliktai tarp kongreso ir imperatoriaus ir bankrutavęs iždas. 1822 m. spalį Augustinas I paleido kongresą ir pakeitė jį šalininkų chunta, o tų pačių metų gruodį pradėjo prarasti kariuomenės paramą, kuri sukilo už kongreso atkūrimą. Nepavykus numalšinti sukilimo, 1823 m. kovo mėn. jis vėl sušaukė kongresą ir pasiūlė atsistatydinti, po to valdžia perėjo laikinajai vyriausybei, kuri galiausiai panaikino monarchiją.

Meksikos imperijos teritorija atitiko Naujosios Ispanijos vicekaralystės ribas, išskyrus Kubos, Santo Domingo ir Filipinų generalkapitonijas. Buvusios Gvatemalos generalkapitonijos Centrinės Amerikos žemės buvo prijungtos prie imperijos netrukus po jos įkūrimo.^[1]

Pirmosios imperijos laikais Meksika pasiekė didžiausią teritorinį mastą – nuo šiaurinės Kalifornijos iki Centrinės Amerikos provincijų (išskyrus Panamą, kuri tuo metu priklausė Kolumbijai), kurios iš pradžių nesutiko tapti Meksikos imperijos dalimi, bet netrukus po nepriklausomybės paskelbimo prie jos prisijungė.^[2]

Po imperatoriaus abdikacijos kovo 29 d. išvykstantis Meksikos generolas Visentė Filisola sušaukė naują Centrinės Amerikos kongresą ir 1823 m. liepos 1 d. Centrinės Amerikos provincijos įkūrė Centrinės Amerikos Federaciją, tik Čiapaso provincija nusprendė likti Meksikos sudėtyje kaip valstija. Vėlesnė Meksikos teritorinė raida per ateinančius kelis dešimtmečius (daugiausia perleidimai Jungtinėms Valstijoms) galiausiai sumažino Meksiką iki mažiau nei pusės jos didžiausio ploto.