Piroklastinis srautas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Piroklastinis srautas (nuée ardente) – vulkaninių pelenų, karštų dujų ir kitų uolienų greitai judantis srautas, susijęs su kai kurių ugnikalnių išsiveržimais. Srauto greitis siekia iki 700 km/h. Srauto viduje temperatūra siekia 100–1000 °C. Paprastai piroklastinis srautas sklinda žemyn ugnikalnio šlaitais.

Piroklastinis srautas gali susidaryti, kai:

• sprogsta ugnikalnis
• sugriūna vulkaninis kupolas
• intensyviai iš lavos skiriasi dujos
• įvyksta nusėdusių piroklastų staigus kolapsas.

Piroklastinių srautų dydis įvairus – nuo kelių šimtų kubinių metrų iki daugiau nei tūkstančio kubinių kilometrų. Dažniausiai piroklastiniai srautai yra 1-10 kubinių kilometrų dydžio ir slenka jie keliolika kilometrų.

Žymiausi piroklastiniai srautai:

• Vezuvijaus išsiveržimas 79 metais,
• Šv. Elenos kalno išsiveržimas 1980 m.
• Katmajaus išsiveržimas 1912 m.
• Sufriero kalvų ugnikalnis 1995 m.