Pernu

Pernu est. Pärnu

Pernu įsikūręs prie Pernu upės (2016.05.30.)

Pernu 58°23′00″ š. pl. 24°30′00″ r. ilg. / 58.38333°š. pl. 24.50000°r. ilg. / 58.38333; 24.50000 (Pernu)

Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė	Estija
Apskritis	Pernu apskritis

Gyventojų (2023)	40 269
Plotas	33,2 km²
Tankumas (2023)	1 213 žm./km²

Vikiteka	Pernu

Kirčiavimas	Pèrnu

lot. Peron, vok. Pernau, rus. Пернов

Pernu (est. Pärnu) – ketvirtas Estijos ir penkioliktas pagal dydį Baltijos valstybių miestas, jūrų uostas, apskrities centras.

Pernu yra pagrindinis Estijos Baltijos jūros pakrantės kurortas, turintis daug viešbučių, restoranų. Mieste yra ilgas smėlingas pliažas. Nuo 1996 m. miestas vadinamas Estijos vasaros sostine. Išvystyta lengvoji pramonė, maisto apdirbimas, medienos ir odos perdirbimas. Prie miesto yra Pernu oro uostas.

Pernu Paplūdimio promenada iš paplūdimio viešbučio (*2007.05.28.*)

Istorija

Apie 1251 m. Ozelio-Vikos vyskupas įkūrė Senąjį Pernu (lot. Peron, vok. Alt-Pernau, est. Vana-Pärnu). Šis miestas ilgai konkuravo su kitu šalia įsikūrusiu miestu ir galiausiai apie 1600 m. buvo sunaikintas. Netoliese 1251 m. miestą įkūrė ir Vokiečių Ordinas (vok. Embeke, vėliau Neu-Pernau, estiškai Uus-Pärnu). 1265 m. čia minima Ordino pilis. Pastarasis miestas, tuomet žinotas vokišku pavadinimu Pernau, priklausė Hanzos lygai ir buvo svarbus neužšąlantis Livonijos uostas.

Po Livonijos ordino žlugimo nuo XVI a. vidurio dėl miesto kovojo Lietuva, Lenkija, Švedija ir Rusija. Vykstant dinastiniam karui tarp Karolio IX ir Zigmanto Vazos 1600 m. Karolis IX išsilaipino Taline ir puolė Abiejų Tautų Respublikos teritoriją – Pernu ir Tartu. 1609 m. kovo mėn. Respublikai pavyko atkovoti Pernu, tačiau 1617 m. rugpjūčio 14 d. švedai vėl užėmė Pernu.^[1] 1710 m., Šiaurės karo metu, tapo Rusijos imperijos dalimi ir tai buvo įtvirtinta 1721 m. pasirašyta Ništato taikos sutartimi. Pernu tapo Rusijos Vidžemės gubernijos dalimi. Miestas išaugo į didelį uostą ir XVIII amžiuje per jį buvo įvežama daugiau prekių nei per Talino uostą. Caro laikais, iki 1918 m., rusiškai vadintas Пернов.

1918 m. vasario 23 d. mieste iš „Endla“ teatro balkono viešai perskaityta Estijos nepriklausomybės deklaracija, kuri Taline buvo išplatinta kitą dieną.

1940 m. kartu su visa Estija okupuotas Sovietų Sąjungos, netrukus miestą paliko jo gyventojai vokiečiai. Nuo 1941 m. iki 1944 m. okupuotas Trečiojo Reicho, po to vėl užimtas Sovietų Sąjungos ir 1944–1991 m. buvo Estijos TSR dalimi.

Šiaurės karo metu 1699–1710 m. į Pernu buvo persikraustęs Tartu universitetas. Dabar Pernu veikia Tartu universiteto filialas (2004–2005 m. čia mokėsi 1000 studentų).

Geografija

Išsidėstęs pietvakarių Estijoje, prie Pernu upės, kuri įteka į Pernu įlanką (Rygos įlankos dalis). Miestas turi apie trijų kilometrų ilgio smėlio pliažą prie šiaurinės Rygos įlankos dalies Baltijos jūroje.

Gyventojai

1881	1897	1922	1934	1959	1970	1979	1989	2000	2009	2010	2011	2012	2017
12 966	12 898	18 499	20 334	22 367	50 224	54 051	53 885	45 500	44 024	44 083	39 728	40 401	40700

**Pernu gyventojų tautinė sudėtis**
Tautybė	2000 m. gyventojų surašymas		2011 m. gyventojų surašymas^[2]
Tautybė	Gyventojų skaičius	%	Gyventojų skaičius	%
Estai	36 112	79,37	33 000	83,07
Rusai	6 951	15,28	5 076	12,78
Ukrainiečiai	966	2,12	671	1,69
Suomiai	331	0,73	254	0,64
Baltarusiai	297	0,65	179	0,45
Iš viso	45 500		39 728

Ekonomika ir transportas

Pernu yra lengvosios pramonės (maisto, gėrimų, odos apdirbimo) centras.^[3] Per Pernu uostą, kuris yra Pernu upės žiotyse, išvežama didelė dalis Pernu regiono ir Pietų Estijos eksporto. Pernu uostas pastaraisiais metais tapo svarbiu regioniniu pietvakarių ir pietų Estijos uostu.

Per Pernu eina nacionalinis plentas 4 iš Rygos į Taliną, kuris yra europinės trasos 67 (Via Baltica, Praha – Helsinkis) dalis. Čia prasideda nacionalinis plentas 5, kuris veda į Rakverę. Miesto šiaurės vakaruose yra Pernu oro uostas. Iš Pernu į Taliną triskart per dieną kursuoja keleivinis traukinys.

Turizmas

Nuo XIX a. vidurio Pernu garsėja kaip poilsio vieta ir kurortas. Pirmosios maudyklos buvusios smuklės patalpose čia įrengtos 1838 m. Iš viso buvo 5-6 maudyklos su karštu jūros vandeniu vasarą ir sauna žiemą. Medinis maudyklų pastatas sudegė Pirmojo pasaulinio karo metu. 1927 m. toje pačioje vietoje pastatytas Pernu purvo maudyklų mūrinis pastatas.

Šiuo metu mieste veikia daug spa ir reabilitacijos centrų, viešbučių, konferencijų salių, golfo ir teniso aikštynų. Didžioji dalis turistų yra iš Suomijos, Švedijos ir Rusijos.

Tarp turistų lankomų objektų yra Elžbietos ir Kotrynos bažnyčios, Raudonasis bokštas, Ammende vila ir Talino (Revalio) vartai. Naujojoje koncertų salėje kiekvieną vasarą vyksta Davido Oistracho festivalis. Liepos mėnesį vyksta dokumentinių filmų festivalis Pärnu International Documentary Film Festival.