Pe̍h-ōe-jī

Pe̍h-ōe-jī (sutrump. POJ, tariama Pevedzi) – pietų minų kalbos, vienos iš kinų kalbos tarmių, ypač taivaniečių ir amojiečių, romanizacijos, t. y. transkripcijos lotyniškais rašmenimis, būdas. Šią rašto sistemą sukūrė Vakarų misionieriai, XIX a. dirbę kinų diasporose Pietryčių Azijoje, o ištobulino misionieriai, dirbę Siamene ir Tainane.^[1] Rašto sistema susideda iš lotynų abėcėlės ir kai kurių diakritinių ženklų.

Po pradinio pasisekimo Fudziane, POJ plačiai paplito po visą Taivaną, o XX a. vid. jau buvo daugiau kaip 100 tūkst. POJ raštą mokančių žmonių. Buvo išleista daug šiuo raštu parašytos spausdintos medžiagos, tiek religinės, tiek pasaulietinės, įskaitant pirmąjį Taivano laikraštį – „Taivano bažnyčios naujienos“ (Tâi-oân Kàu-hoē Kong-pò).

POJ rašto sistema buvo uždrausta Japonijos okupacijos laikais (1895–1945 m.), o vėliau, Guomindanui šalyje įvedus karo padėtį (1947–1987 m.), prieš šią rašo sistemą imtasi ir kitokių atsakomųjų priemonių. Fudziane POJ rašto naudojimas sumenko po Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimo (1949 m.), XXI a. ten jau nebebuvo pagrindo jos naudoti. Dabar pe̍h-ōe-jī naudojamas Taivano krikščionių, nevietinių, šios kalbos besimokančių žmonių ir vietinių kalbos entuziastų tarpe. 2004 m. pe̍h-ōe-jī rašto sistema tapo pilnai pritaikyta darbui su kompiuterinėmis sistemomis.^[2] Laikui bėgant buvo sukurta kitų rašo sistemų, konkuruojančių su šia, todėl dabar Taivane vyksta diskusijos dėl rašto sistemos pasirinkimo. Buvo išrasta keletas pe̍h-ōe-jī versijų ir kitoms kalboms, įskaitant hakų kalbą ir Čaošano tarmę.

POJ naudoja šias raides ir jų kombinacijas:^[3]