Nothing Special   »   [go: up one dir, main page]
Pereiti prie turinio

Sinclair ZX Spectrum

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sinclair ZX Spectrum
Pirmasis 1982 ZX Spectrum.
Tipasasmeninis kompiuteris
Išleidimo data1982 m. balandis
Nutraukimo data1990 m. gruodis
Operacinė sistemaSinclair BASIC
CPUZilog Z80 @ 3.5 MHz arba suderinamas
Atmintis16 kB / 48 kB / 128 kB

ZX Spectrum – mikrokompiuteris, išleistas 1982 metais Sinclair Research kompanijos. Iš pradžių kompiuterio kodinis pavadinimas buvo ZX 82, tačiau vėliau, siekdamas pabrėžti mašinos galimybę atvaizduoti spalvas (prieš nespalvotą ankstesnį kompiuterį Sinclair ZX81), Klaivo Sinklerio buvo pervadintas į ZX Spectrum [1].

Spectrum buvo pirmasis plačiai paplitęs namų kompiuteris Jungtinėje Karalystėje ir pagal reikšmę prilygo Commodore 64 sėkmei JAV. C64 tuo pačiu buvo pagrindinis konkurentas Spectrum kompiuteriui XX amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje.

Aparatinė dalis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
ZX Spectrum 48K motininė plokštė (3B leidimo – 1983)

Spectrum aparatinę dalį sukonstravo Sinclair Research darbuotojas Richard Altwasser. Kompanijos pramonės gaminių dizaineris Rick Dickinson buvo atsakingas už kompiuterio išorinę išvaizdą[2].

ZX Spectrum kompiuteryje dirbo Zilog Z80A arba suderinamas mikroprocesorius, veikiantis 3.5 MHz dažniu, pirmieji Spectrum modeliai turėjo 16 kB arba 48 kB operatyviosios atminties ir 16 kB pastoviosios atminties.

Spectrum vaizdas buvo išvedamas per radijo dažnių moduliatorių (prie kurio buvo prijungiamas bendraašis kabelis). Tekstas galėjo būti atvaizduojamas 32 stulpelių x 24 eilučių simboliais iš ZX Spectrum ženklų rinkinio su galimybe pasirinkti aštuonias spalvas ir du ryškumo lygius, kurie suteikė 15 atspalvių (juoda buvo vienoda abiejuose ryškumo lygiuose)[3]. Paveikslėlio raiška buvo 256×192 su tais pačiais spalvų apribojimais[4]. Spectrum turėjo įdomų spalvų valdymo metodą; siekiant sumažinti atminties naudojimą, spalvų „atributai“ buvo laikomi atskirai nuo taškinio atvaizdo 32x24 matricoje, kurie atitiko simbolio vietą ekrane. Atributas susidėjo iš priekinio plano ir fono spalvų, ryškumo lygio ir besikeičiančio ženklo, kuris, jį nustatant, tam tikru intervalu apkeisdavo tas dvi spalvas [4]. Ši schema privedė prie vadinamojo „spalvų konflikto“ (color clash) arba „atributų konflikto“, dėl kurio arkada stiliaus žaidimų animuotoje grafikoje atsirasdavo keistų efektų. Ši problema buvo išskirtinė Spectrum problema ir tapo anekdotu tarp Spectrum vartotojų ir pašaipos objektu tarp kitų sistemų šalininkų. Kiti to meto kompiuteriai, pavyzdžiui, Amstrad CPC, neturėjo tokios problemos. Commodore 64 taip pat naudojo spalvų atributus, bet naudotos aparatinės sprite ir slinkties savybės, siekiant išvengti šio atributų konflikto.

Garso išvedimas buvo per garsiakalbį, esantį pačiame kompiuteryje. Jis gebėjo skleisti vieno kanalo 10 oktavų su daugiau nei dešimties pustonių garsą. Kompiuteris taip pat turėjo Edge connector praplėtimo magistralę arba audio išvedimo/įvedimo jungtis kasetiniam magnetofonui prijungti.

Kompiuterio programinę įrangą pagal kontraktą su Nine Tiles Ltd (Sinclair BASIC kūrėjais) parašė Steve Vickers. Spectrum chiclet tipo klaviatūroje buvo sužymėti Sinclair BASIC raktažodžiai. Pavyzdžiui, programuojant paspaudus „G“ raidę, išvestų „GO TO“ komandą[5].

Modeliai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sinclair Research modeliai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmasis ZX Spectrum įsiminė savo gumine klaviatūra ir mažu dydžiu. Šis modelis buvo išleistas 1982 metais, turėjo 16 kB operatyviosios atminties už £125 arba 48 kB operatyviosios atminties už £175[6]. Šios kainos vėliau nukrito iki £99 ir £129 atitinkamai[7]. 16 kB modelio savininkai galėjo nusipirkti vidinį 32 kB RAM papildymą, kuris „1 leidimo“ kompiuteriuose susidėjo iš papildomos praplėtimo plokštės. Vėlesnio leidimo kompiuteriai reikalavo pridėti 8 DRAM lustus ir keletą TTL lustų. Vartotojai galėjo išsiųsti savo 16K Spectrum kompiuterius į Sinclair kompaniją, kur jie buvo atnaujinami iki 48 kB versijos. Siekiant sumažinti kainą, 32 kB praplėtimui buvo naudojami aštuoni 64 kilobitų lustai, kuriuose veikė ar buvo pasiekiama tik pusė turimos atminties [8]. Išoriniai 32 kB RAM praplėtimo paketai, kuriuos buvo galima įstatyti į gale esančią praplėtimo jungtį, taip pat buvo galimi iš trečių šalių. Abu modeliai turėjo 16kB pastoviosios atminties.

ZX Spectrum+

ZX Spectrum+ modelio planavimas prasidėjo 1984 metų liepą [9] ir pasirodė rinkoje tų pačių metų spalį[10]. Šie 48 kB Spectrum (kodiniu pavadinimu TB) įdiegė naują Sinclair QL stiliaus korpusą kartu su įspaudžiamaisiais klavišais ir pakartotinės kelties (reset) mygtuku. Jo kaina buvo £179.95[11]. Senesnių modelių savininkams taip pat buvo įmanoma įsigyti ir „pasidaryk pats“ konvertavimo rinkinį. Pradžioje šių įrenginių buvo parduota 2:1 santykiu daugiau, tačiau, kai kurie mažmenininkai pranešė apie labai didelį sugedusių įrenginių kiekį.

ZX Spectrum 128

Sinclair sukūrė ZX Spectrum 128 (kodinis pavadinimas Derby) kartu su ispanų distribiutoriumi Investrónica[12]. Investrónica padėjo adaptuoti ZX Spectrum+ Ispanijos rinkai, po to, kai ispanų vyriausybė pridėjo papildomus mokesčius visiems kompiuteriams su 64 kB ar mažiau operatyviosios atminties, kurie nepalaikė ispaniškos abėcėlės (įskaitant ñ raidės) ir nerodė ispaniškų pranešimų[13].

Šis modelis turėjo 128 kB RAM, trijų kanalų audio sistemą (kurį realizavo AY-3-8912 lustas), MIDI suderinamumą, RS-232 nuoseklią jungtį, RGB monitoriaus jungtį, 32 kB pastoviosios atminties, kuriame buvo pagerintas BASIC redaktorius, ir išorinę skaičių klaviatūrą.

Kompiuteris buvo pristatytas ir išleistas 1985 rugsėjį SIMO '85 prekybos parodoje Ispanijoje ir buvo parduodamas už 44,250 pesetų. Dėl didelio kiekio neparduotų Spectrum+ modelių, Sinkleris nusprendė nepradėti šių kompiuterių prekybos JK iki 1986 sausio, kurioje jo kaina buvo £179,95[14]. Jokios išorinės skaičių klaviatūros JK nebuvo išleista, nors ROM paprogramė jo panaudojimui ir jungtis jam, kuri buvo skubotai pervadinta į AUX, išliko.

Z80 procesorius, naudotas Spectrum kompiuteriuose, turėjo 16 bitų adresavimo magistralę, dėl šios priežasties buvo įmanoma tiesiogiai adresuoti tik 64 kB atminties. Norėdami išspręsti šią problemą, projektuotojai panaudojo bank switching technologiją ir nauja atmintis buvo pasiekiama aštuoniais 16 kB puslapiais viršutinėje adresavimo erdvėje. Ta pati technika buvo panaudota ir naujiems 16 kB redaktoriaus ROM ir 16 kB originaliam BASIC ROM apatinėje adresavimo erdvėje.

Naujas garso lusto ir MIDI išvedimo galimybės buvo išnaudotos BASIC programavimo kalboje, panaudojus tam PLAY komandą, taip pat buvo pridėta nauja SPECTRUM komanda, kuri perjungdavo kompiuterį į 48K režimą. Norint leisti BASIC programuotojams prieiti prie papildomos atminties, buvo sukurtas RAM diskas, kuriame papildomuose 80 kB operatyvios atminties galėjo būti saugomi failai. Naujos komandos paėmė dviejų egzistavusių vartotojo apibrėžtų simbolių erdvę, sukeldamos suderinamumo problemų kai kuriose BASIC programose.

Ispaniška „128K“ versija turėjo baltą logotipą, tuo tarpu angliška tokį patį raudoną logotipą (kompiuterio apačioje dešinėje).

Amstrad modeliai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
ZX Spectrum +2

ZX Spectrum +2 buvo pirmasis Amstrad kompanijos Spectrum modelis, išleistas iš karto po Sinclair Research kompiuterio verslo ir Sinclair vardo nupirkimo 1986 metais. Įrenginys turėjo naują pilką korpusą, spyruoklinę klaviatūrą, dviejų vairalazdžių jungtis, integruotą kasetinį grotuvą, pramintą „Datacorder“ (tokį patį kaip Amstrad CPC 464 kompiuteryje), bet buvo (visais vartotojui matomais atžvilgiais) identiškas ZX Spectrum 128. Gamybos išlaidos ir kaina buvo sumažinta iki £139–£149[15].

Nauja klaviatūra nebeturėjo BASIC raktažodžių, kurie buvo ankstesniuose Spectrum modeliuose, išskyrūs, LOAD, CODE ir RUN, kurie buvo naudingi programos paleidimui. Kitus raktažodžius reikėjo įvesti ranka. Visgi klaviatūros išdėstymas išliko identiškas ZX Spectrum 128 modeliui.

ZX Spectrum +3

ZX Spectrum +3 atrodė panašiai kaip ir +2, bet vietoje kasečių grotuvo turėjo integruotą 3 colių floppy diskelių įrenginį (tokį patį kaip Amstrad CPC 6128 modelyje), korpusas tapo juodos spalvos. Jis buvo išleistas 1987 metais, iš pradžių už £249[16] ir vėliau už £199[17]. Taip buvo vienintelis Spectrum modelis, galėjęs paleisti CP/M operacinę sistemą be papildomos aparatinės įrangos.

+3 modelis pridėjo dvi papildomas 16 kB ROM atmintis, visa pastovioji atmintis buvo realizuota dviem 32 kB lustais. Viename jų buvo įrašyta antroji dalis reorganizuoto 128 modelio ROM atminties turinio, kitame – +3 diskinė operacinė sistema. Tai buvo modifikuota Amstrad AMSDOS versija, pavadinta +3DOS. Siekiant įdiegti naujus ROM ir CP/M, bank-switching technologija buvo dar labiau patobulinta.

ZX Spectrum +3 įsijungimo meniu.

Tokie esminiai pakeitimai privedė prie naujų nesuderinamumų, dėl kurių kompiuteryje galėjo neveikti dalis papildomos aparatinės arba programinės įrangos. Dalis senesnių 48K ir keletas senesnių 128K modeliui skirtų žaidimų buvo nesuderinami su įrenginiu.

+3 buvo paskutinis likęs gamyboje oficialus Spectrum modelis, gamintas iki 1990 gruodžio. Nors tuo metu jis buvo vienas iš trijų visų parduodamų asmeninių kompiuterių, produkcija buvo sustabdyta Amstrad siekiant perkelti vartotojus prie savo CPC kompiuterių linijos.

ZX Spectrum +2A.

ZX Spectrum +2A buvo gaminimas siekiant suvienodinti Amstrad kompiuterių liniją 1987. Nors ant korpuso buvo užrašyta „ZX Spectrum +2“, +2A/B modeliai yra lengvai atskiriami nuo originalaus +2, nes jų korpusas vėl tapo standartinės Spectrum juodos spalvos.

+2A buvo kilęs nuo Amstrad +3 4.1 ROM modelio versijos ir naudojo naują motininę plokštę, kurioje gerokai sumažėjo lustų skaičius, integruojant daugumą iš jų į naują ASIC schemą. +2A pakeitė +3 diskelių įrenginį ir susiejo aparatinę įrangą su kasečių grotuvu kaip pirmoje +2 versijoje. Iš pradžių Amstrad planavo pristatyti papildomą sąsają diskelių įrenginiams, tačiau to niekada neįvyko. Jei buvo įdiegiamas išorinis diskelių įrenginys, „+2A“ operacinės sistemos meniu pasikeistų į +3. Kaip ir ZX Spectrum +3, dalis senesnių 48K ir kai kurie senesni 128K žaidimai buvo nesuderinami su kompiuteriu.

ZX Spectrum +2B pažymėjo gamybos perkėlimą iš Honkongo į Taivaną 1987 pabaigoje.

Klonai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sinclair licencijavo Spectrum dizainą Timex Corporation kompanijai JAV. Praplėsta Spectrum versija su geresniu garsu, grafika ir kitais pakeitimais buvo parduodama JAV Timex Sinclair 2068 vardu. Timex versijos buvo didžia dalimi nesuderinami su Sinclair sistemomis. Tačiau dalis Timex naujovių vėliau buvo pritaikytos Sinclair Research. Tipinis pavyzdys buvo nepavykusi Pandora nešiojamo Spectrum kompiuterio versija, kurios ULA turėjo aukštos rezoliucijos video režimą, kuris atsirado TS2068 modelyje. Pandora turėjo plokščią ekraną, Microdrive įrenginį ir buvo skirtas tapti Sinclair verslo klasės nešiojamu kompiuteriu iki tol, kol Sinclair kompiuterių verslas nebuvo nupirktas Alan Sugar (Amstrad vadovo), kuris nutraukė šį projektą.

Spectrum periferijos gamintojas Miles Gordon Technology (MGT) Jungtinėje Karalystėje išleido SAM Coupé kompiuterį kaip galimą Spectrum tęsinį. Jis buvo iš dalies suderinamas su Spectrum kompiuteriu. Tačiau tuo metu Commodore Amiga ir Atari ST stipriai užvaldė rinką, palikdama MGT galutiniam bankrotui.

Daugybė neoficialių Spectrum klonų buvo pagaminta Rytų Bloko šalyse (taip pat ir Lietuvoje – 1990 metais gaminta Santaka 002), Pietų Amerikoje ir kitur. Pavyzdžiui Rusijoje, ZX Spectrum klonai buvo surenkami tūkstančiuose smulkių firmų ir platinama paštu ar turguose. Egzistavo virš 50 klonų modelių[18]. Kai kurie iš jų iki šiol yra gaminami, pavyzdžiui, Sprinter ir ATM Turbo.

Vilniuje 1992-1993 metais buvo gamintas 48 kilobaitų Spectrum klonas Dielonika 10A, kuriame buvo naudojamas Vilnius BASIC programavimo kalbos dialektas[19]. Kompiuteris buvo gaminamas tuometinėje gamykloje "Vilma", pagaminta daugiau nei 200 egzempliorių.

Indijoje, 1986 metais Decibells Electronics pristatė licencijuotą Spectrum+ versiją. Pavadintas „db Spectrum+“, kompiuteris buvo gana sėkmingai parduodamas Indijos rinkoje ir jų buvo parduota keletą tūkstančių iki rinka lėtai nukrito 1990 arba panašiu metu.

Periferija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kempston vairalazdės sąsaja
ZX Interface 1
ZX Microdrive įrenginys
ZX Interface 2

Keletas periferinių įrenginių, kuriais prekiavo Sinclair jau anksčiau egzistavo rinkoje: tiek ZX Printer[20], tiek ZX Spectrum praplėtimo magistralė buvo atbulai suderinama su ZX81 analogais.

ZX Interface 1 pridėtinis modulis turėjo 8 kB pastoviosios atminties, RS-232 nuoseklią jungtį, firminę vietinio tinklo sąsają (pavadintą ZX Net) ir sąsają iki 8 ZX Microdrive įrenginių sujungimui[21][22]. Sinclair taip pat išleido ZX Interface 2, kuris pridėjo dvi vairalazdės jungtis ir pastoviosios atminties prijungimo jungtį[23].

Buvo galima įsigyti ir daugybę trečių šalių aparatinės įrangos papildymų. Vieni žinomiausių iš jų buvo Kempston vairalazdės sąsaja, Morex Peripherals Centronics/RS-232 sąsaja.

Taip pat egzistavo daugybė diskelių įrenginių sąsajų, įskaitant Abbeydale Designers/Watford Electronics SPDOS, Abbeydale Designers/Kempston KDOS ir Opus Discovery. SPDOS ir KDOS buvo pirmosios sąsajos, kurios buvo parduodamos kartu su biuro programų rinkiniu (Tasword teksto procesoriumi, Masterfile duomenu baze ir OmniCalc skaičiuokle). Šis rinkinys, kartu su OCP biržos kontrolės, finansine ir algalapio sistemomis, smulkioms bendrovėms suteikė galimybę naudotis supaprastintomis ir kompiuterizuotomis operacijomis. Pačios populiariausios standžiųjų diskelių sistemos (išskyrus Rytų Europą) buvo DISCiPLE ir +D, išleistos Miles Gordon Technology atitinkamai 1987 ir 1988 metais. Abi sistemos turėjo galimybę saugoti atminties atvaizdus diskelių „momentinėje nuotraukoje“ ir galėjo atstatyti Spectrum kompiuterį prie tikslios buvusios padėties. Jie taip pat buvo suderinami su Microdrive komandų sintakse, kas leido lengviau perkelti egzistuojančią programinę įrangą.

XX a. devinto dešimtmečio viduryje, Micronet800 kompanija pristatė servisą, leidusį ZX Spectrum vartotojams prijungti ZX Spectrum kompiuterius į tinklą, žinomą Micronet vardu, kurį palaikė Prestel kompanija. Šis servisas turėjo kai kurių panašumų su žiniatinkliu, bet buvo firminis ir paremtas mokesčiais.

Programinė įranga

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Laser Squad
Rebelstar

Spectrum kompiuteris turėjo dinamišką ir pasišventusį gerbėjų ratą. Dėl to, kad jis buvo pigus ir paprastas mokymuisi ir programavimui, Spectrum tapo pirmuoju kompiuteriu dideliam skaičiui programuotojų ir technikos mėgėjų, kurie prisimena jį su nostalgija. Aparatinės įrangos apribojimai pareikalavo ypatingo kūrybiškumo žaidimų kūrėjams ir, dėl šios priežasties, dauguma ZX Spectrum žaidimų yra kūrybiški ir malonūs žaisti netgi pagal šiandieninius standartus. Ankstyvieji Spectrum modeliai tapo populiarūs kaip žaidimų platforma, nepaisant to, kad neturėjo integruotų vairalazdės jungčių, turėjo primityvų garsą ir ribotą spalvų palaikymą, kuris buvo optimizuotas teksto atvaizdavimui.

Spectrum kompiuterių šeima turi labai didelę programinės įrangos biblioteką, kurioje yra daugiau kaip 14 000 vardų[24]. Nors dauguma jų buvo žaidimai, programinės įrangos įvairovė yra labai įvairiapusė, įskaitant programinių kalbų implementacijas, duomenų bazes (pavyzdžiui, VU-File[25]), teksto procesorius (pvz., Tasword II[26]), skaičiuokles (pvz., VU-Calc[25]), paišymo programas (pvz., OCP Art Studio[27]) ir netgi 3D modeliavimo įrankius (pvz., VU-3D[28][29]).

Platinimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dauguma Spectrum programinės įrangos originaliai buvo platinama audio kasetėse. Spectrum buvo pritaikytas dirbti beveik su visais kasečių grotuvais ir, nepaisant skirtumų tarp audio įrašų atgaminimo tikslumo, programų krovimo procesas buvo gana patikimas.

Nors ZX Microdrive saugojimo įrenginys greitai išpopuliarėjo tarp Spectrum vartotojų dėl pigios skaitytuvo kainos, tačiau pačios kasetės, skirtos šiam įrenginiui, programų leidėjams masiniam platinimui kainavo labai brangiai (10 kartų brangiau, palyginus su paprastos audio kasetės kopijavimu). Be to, pačios kasetės įgavo nepatikimumo reputaciją ir leidėjai nenoriai suteikdavo kokybės garantijas kiekvienam be išimties parduotam vienetui[30]. Dėl šios priežasties, pagrindinė programinė įranga ir toliau buvo platinama paprastose kasetėse ir tik nišiniai ir pagalbiniai produktai, pavyzdžiui, Tasword teksto procesorius, buvo išleisti ir Microdrive kartridžuose. Nežinomas nė vienas žaidimas, išleistas tik Microdrive kasetėse.

Nepaisant DISCiPLE ir +D diskelių skaitymo sistemų populiarumo, dauguma joms išleistos programinės įrangos buvo nedidelės paslaugų programos (utility software). Tuo tarpu daug didesnę komercinę sėkmę pagal išleistų programų skaičių turėjo į ZX Spectrum +3 modelį integruotas 3 colių diskelių skaitymo įrenginys. Nuo 1987 iki 1997 buvo išleista daugiau kaip 700 programinės įrangos produktų šiose laikmenose[24].

Programinė įranga taip pat buvo platinama spausdintine forma, gerbėjų žurnaluose ir knygose. Tokiu būdu dažniausiai buvo platinamas kodas, parašytas Sinclair BASIC programavimo kalba. Skaitytojas turėdavo parašyti šį kodą ranka kompiuteryje ir įrašyti į kasetę vėlesniam naudojimui. Paprastai tokiu būdu platinama programinė įranga būdavo paprastesnė ir lėtesnė už asemblerio kalbos analogus bei neturėdavo grafikos. Tačiau greitai žurnalai pradėjo platinti su apskaičiuota kontroline suma šešioliktainius skaičius, kuriais mašininiu kodu būdavo užkoduoti įvairūs žaidimai ir įrankiai. Egzistavo susiformavusi dinamiška mokslinė bendruomenė, kūrusi tokias programas, kurių spektras apėmė nuo palydovinių lėkščių reguliavimo iki mokyklinės darbotvarkės programų.

Dar vienas neįprastas programinės įrangos platinimo metodas buvo programos audio srauto transliavimas iš vienos vietos į kitą, kurioje klausytojas turėdavo įsirašyti gaunamą garsą į savo kasetę. Per radijo ir televizijos šou, pavyzdžiui, Kroatijoje (Radio 101), Belgrade (Ventilator 202), Lenkijoje, Čekoslovakijoje, Rumunijoje ir Brazilijoje, transliuotojas apibūdindavo programą, instruktuodavo klausytojus kaip prisijungti magnetofoną prie radijo aparato ar televizijos ir tada transliuodavo programas oro bangomis audio formatu. Kai kurie žurnalai programinę įrangą platino 7" 33⅓ apsisukimų per sekundę flexidisc plokštelėse (vienas iš vinilinių plokštelių variantų), kuriuos buvo galima groti standartiniuose patefonuose. Ši laikmena buvo žinoma floppy ROM vardu.

Programinės įrangos kopijavimas ir atsarginių kopijų saugojimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dauguma kopijavimo programų, sukurtų Spectrum kompiuteriui, buvo skirti nelegaliam kasečių dubliavimui. Buvo sukurta kopijavimo programų, skirtų perkopijuoti turinį iš audio kasetės į Microdrive kasetę, ir vėliau į diskelius. Sudėtingos kelties programos su neįprastais greičiais ir kodavimu buvo Spectrum kompiuterio apsaugos nuo kopijavimo pagrindas, tačiau būdavo naudojami ir kiti metodai, pavyzdžiui, prašant įvesti konkretų žodį iš kartu su žaidimu atėjusios dokumentacijos arba pridedant papildomus fizinius įrenginius programos dėžutėje (pavyzdžiui, Lenslok). Apsaugai pasidarius labiau sudėtingai, tapo nebeįmanoma nukopijuoti kasetę kopijavimo programomis ir, siekiant apeiti apsaugą, įkelties programos turėdavo būti pralaužiamos rankiniu būdu. Speciali aparatinė įranga, pavyzdžiui, Romantic Robot gamintas Multiface įrenginys galėjo perkelti visą ZX Spectrum operatyviosios atminties turinį į diską ar kasetę vieno mygtuko paspaudimu, taip apeinant kopijavimo apsaugos sistemas.

Dauguma Spectrum programinės įrangos buvo pervesta į skaitmeninę formą ir pateikta galimybė ją atsisiųsti. Viena populiari programa Spectrum programinės įrangos pervedimui į skaitmeninę formą yra Taper: ji leidžia prijungti magnetofoną į garso kortos įvedimo (line-in) jungtį arba, pasigaminus specialų įrenginį, į lygiagrečią kompiuterio jungtį[31]. Skaitmeninėje formoje programa gali būti paleista Spectrum kompiuterio emuliatoriuose, kurie dabar parašyti daugumai šiuolaikinių sistemų ir operacinių sistemų. Šiuo metu didžiausias programų archyvas, prieinamas internete, yra World of Spectrum svetainė, kurioje galima rasti daugiau nei 12 000 programų. Tokios praktikos legalumas iki šiol kelia klausimų, tačiau nepanašu, kad kas nors imtųsi teisinių veiksmų, siekiant apginti savo teises dėl senų, neparduodamų programų. Beje, šio klausimo sprendimui World of Spectrum svetainės savininkas pats išsiuntė užklausimus programų teisių savininkams ir pašalino tas, kurių platinimas buvo uždraustas.

Žymūs Spectrum programuotojai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dalis šiuolaikinių žaidimų kūrėjų ir žaidimų kūrimo kompanijų savo karjerą pradėjo nuo ZX Spectrum kompiuterio, tarp jų, David Perry iš Shiny Entertainment, Tim Stamper ir Chris Stamper (Ultimate Play The Game kompanijos, šiuo metu žinomos Rare vardu, įkūrėjai, sukūrę žinomus žaidimus Nintendo ir Xbox žaidimų konsolėms). Kiti iškilę žaidimų kūrėjai yra Matthew Smith (Manic Miner, Jet Set Willy), Jon Ritman (Match Day, Head Over Heels), Sid Meier (Silent Service [32]), Oliver Twins, Clive Townsend ir Alan Cox[33].

Bendruomenė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo pat ZX Spectrum gyvavimo pradžios susiformavo labai stipri kompiuterio gerbėjų ir naudotojų bendruomenė. Buvo išleista keletas kompiuterinių žurnalų, skirtų šiam kompiuteriui, pavyzdžiui, Sinclair User (1982), Your Sinclair (1983) ir CRASH (1984). Iš pradžių jie buvo labai techninės orientacijos, pateikdami įvairių programų ir mašininio kodo kūrimo pamokas. Vėliau jie tapo dedikuoti beveik tik žaidimams. Be dedikuotų žurnalų, ZX Spectrum kompiuteris ir su juo susijusios naujienos buvo aprašomas įvairiuose bendruose to meto kompiuteriniuose žurnaluose.

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Klooster, Erik. „SINCLAIR ZX SPECTRUM : the good, old 'speccy'“. Computer Museum. Nuoroda tikrinta 2006-04-19.
  2. ↑ Owen, Chris. „ZX Spectrum 16K/48K“. Planet Sinclair. Nuoroda tikrinta 2006-08-15.
  3. ↑ Vickers, Steven (1982). „Introduction“. Sinclair ZX Spectrum BASIC Programming. Sinclair Research Ltd. Nuoroda tikrinta 2006-08-23.
  4. ↑ 4,0 4,1 Vickers, Steven (1982). „Colours“. Sinclair ZX Spectrum BASIC Programming. Sinclair Research Ltd. Nuoroda tikrinta 2006-08-23.
  5. ↑ Vickers, Steven (1982). „Basic programming concepts“. Sinclair ZX Spectrum BASIC Programming. Sinclair Research Ltd. Nuoroda tikrinta 2006-09-19.
  6. ↑ „The High Street Spectrum“. ZX Computing: 43. 1983 m. vasario mėn.
  7. ↑ „News: Spectrum prices are slashed“. Sinclair User (15): 13. 1983 m. birželio mėn. Suarchyvuotas originalas 2012-02-22. Nuoroda tikrinta 2006-08-15.
  8. ↑ Goodwin, Simon (1984 m. rugsėjo mėn.). „Suddenly, it's the 64K Spectrum!“. Your Spectrum (7): 33–34. Nuoroda tikrinta 2006-08-21.
  9. ↑ Denham, Sue (1984 m. gruodžio mėn.). „The Secret That Was Spectrum+“. Your Spectrum (10): 104. Nuoroda tikrinta 2006-08-21.
  10. ↑ Owen, Chris. „ZX Spectrum+“. Planet Sinclair. Nuoroda tikrinta 2006-08-21.
  11. ↑ „News: New Spectrum launch“. Sinclair User (33): 11. 1984 m. gruodžio mėn. Suarchyvuotas originalas 2006-09-24. Nuoroda tikrinta 2006-08-19.
  12. ↑ Bourne, Chris (1985 m. lapkričio mėn.). „News: Launch of the Spectrum 128 in Spain“. Sinclair User (44): 5. Suarchyvuotas originalas 2011-05-17. Nuoroda tikrinta 2006-08-15.
  13. ↑ „Why QWERTY“. Suarchyvuotas originalas 2007-09-27. Nuoroda tikrinta 2006-08-15.
  14. ↑ „Clive discovers games – at last“. Sinclair User (49): 53. 1985 m. balandžio mėn. Suarchyvuotas originalas 2006-09-24. Nuoroda tikrinta 2006-08-20.
  15. ↑ Phillips, Max (1986 m. lapkričio mėn.). „ZX Spectrum +2“. Your Sinclair (11): 47. Suarchyvuotas originalas 2006-09-24. Nuoroda tikrinta 2006-08-29.
  16. ↑ South, Phil (1987 m. liepos mėn.). „It's here… the Spectrum +3“. Your Sinclair (17): 22–23.
  17. ↑ Amstrad (1987 m. lapkričio mėn.). „The new Sinclair has one big disk advantage“. Sinclair User (68): 2–3.
  18. ↑ Owen, Chris. „Clones and variants“. Planet Sinclair. Nuoroda tikrinta 2006-10-26.
  19. ↑ https://etm.lt/liepos-menesio-eksponatas-dielonika-10-a/
  20. ↑ Owen, Chris. „ZX Printer“. Planet Sinclair. Nuoroda tikrinta 2006-08-24.
  21. ↑ „News: Some surprises in the Microdrive“. Sinclair User (18): 15. 1983 m. rugsėjo mėn. Suarchyvuotas originalas 2006-09-24. Nuoroda tikrinta 2006-08-29.
  22. ↑ Adams, Stephen (1983 m. spalio mėn.). „Hardware World: Spectrum receives its biggest improvement“. Sinclair User (19): 27–29. Suarchyvuotas originalas 2006-09-24. Nuoroda tikrinta 2006-08-29.
  23. ↑ „Hardware World: Sinclair cartridges may be out of step“. Sinclair User (21): 35. 1983 m. gruodžio mėn. Suarchyvuotas originalas 2006-09-24. Nuoroda tikrinta 2006-08-29.
  24. ↑ 24,0 24,1 Heide, Martijn van der. „Archive!“. World of Spectrum. Suarchyvuotas originalas 2016-03-04. Nuoroda tikrinta 2006-08-11.
  25. ↑ 25,0 25,1 Pearce, Nick (1982 m. lapkričio mėn.). „Zap! Pow! Boom!“. ZX Computing: 75.
  26. ↑ Wetherill, Steven (1984 m. birželio mėn.). „Tasword Two: The Word Processor“. CRASH! (5): 126.
  27. ↑ Gilbert, John (1985 m. spalio mėn.). „Art Studio“. Sinclair User (43): 28. Suarchyvuotas originalas 2006-09-24. Nuoroda tikrinta 2007-01-18.
  28. ↑ Carter, Alasdair (1983 m. lapkričio mėn.). „VU-3D“. ZX Computing: 76–77.
  29. ↑ „Psion Vu-3D“. Suarchyvuotas originalas 2007-02-02. Nuoroda tikrinta 2007-01-18.
  30. ↑ „Microdrive revisited“. CRASH (22). 1985 m. lapkričio mėn. Nuoroda tikrinta 2006-08-10.
  31. ↑ Heide, Martijn van der. „Taper“. Suarchyvuotas originalas 2008-09-28. Nuoroda tikrinta 2006-10-26.
  32. ↑ „Silent Service“. CRASH (38): 79–80. 1987 m. kovo mėn.
  33. ↑ Bezroukov, Nikolai. „Alan Cox: and the Art of Making Beta Code Work“. Portraits of Open Source Pioneers. Nuoroda tikrinta 2007-01-18.

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vikiteka: Sinclair ZX Spectrum – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Sinclair_ZX_Spectrum&oldid=7380052"