Siera de San Fransisko uolų piešiniai

Siera de San Fransisko uolų piešiniai
Pasaulio paveldo sąrašas
Vieta	Meksika
Tipas	Kultūrinis
Kriterijus	i, iii
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 714
Regionas**	Lotynų Amerika ir Karibai
Įrašymo istorija
Įrašas	1993  (17 sesija)
Siera de San Fransisko uolų piešiniai šalies/regiono žemėlapyje
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Siera de San Fransisko uolų piešiniai (isp. Pinturas rupestres de la Sierra de San Francisco) − priešistoriniai uolų piešiniai, išraižyti Siera de San Fransisko kalnuose, esančiuose šiaurės vakarų Meksikoje, Kalifornijos pusiasalyje.

Šiuos piešinius nupiešė indėnai kočimiai, seniau gyvenę beveik visame Kalifornijos pusiasalyje. Jie atlikti uolų sienose ir pastoges sudarančiose atbrailose, o juos rado jėzuitas Fransiskas Chavjeras XVIII a. Šie piešiniai nupiešti tarp 1100 m. pr. m. e. ir 1300 m. e. m.; juose pavaizduoti ginklai, įvairūs gyvūnai (puma, lūšis, elnias, triušis, vėžlys, banginis, erelis, tunas ir kt.) bei abstrakčios formos.

Siera de San Fransisko uolų piešinių grupę sudaro ~250 objektų atokiose Mulengės savivaldybės vietose. 1993 m. šie piešiniai įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Meksikoje Šiaurės Meksika Gvanachuato istorinis miestas ir kasyklos (1988) · Istorinis Sakatekas (1993) · Siera de San Fransisko uolų piešiniai (1993) · El Viskaino biosferos rezervatas (1993) · Keretaro istoriniai paminklai (1996) · Pakimės archeologinė sritis (1998) · Siera Gordos pranciškonų misijos (2003) · Kalifornijos įlankos salos (2005) · San Migel de Aljendės miestas ir Atotonilko Švč. Jėzaus Nazariečio šventovė (2008) · Kamino Real de Tiera Adentras (2010) · El Pinakatės ir Altaro didžiosios dykumos biosferos rezervatas (2014) Vakarų Meksika Tekilos agavų kraštovaizdis (2006) · Istorinė Morelija (1991) · Kabanjaso ligoninė (1997) · Drugių monarchų biosferos rezervatas (2008) · Reviljachichedo salos (2016) Centras ir Įlanka Istorinis Meksiko centras ir Šočimilkas (1987) · Istorinis Pueblos senamiestis (1987) · Ikikolumbinis Teotihuakano miestas (1987) · Ikikolumbinis El Tachinas (1992) · Popokatepetlio šlaitų vienuolynai (1994) · Tlakotalpano istoriniai paminklai (1998) · Šočikalko archeologiniai paminklai (1999) · Luis Barragán namas ir studija (2004) · Meksiko nacionalinio autonominio universiteto centrinis universitetinis miestelis (2007) · Temblekės akvedukas (2015) · Tehuakano–Kuikatlano biosferos rezervatas (2018) Oachaka Istorinis Oachakos centras ir Monte Albano archeologinė sritis (1987) · Priešistoriniai Jagulio ir Mitlos urvai (2010) Jukatanas ir Čiapasas Ikikolumbinis Palenkės miestas (1987) · Sian Kaanas (1987) · Čičen Ica (1988) · Ikikolumbinis Ušmalis (1996) · Kampečės miestas (1999) · Majų miestas Kalakmulis (2002) Nematerialusis Vietos šventės, susijusios su mirusiaisiais (2008) · Tolimano otomių-čičimekų atminties ir gyvųjų tradicijų vietos: Peña de Bernal, šventosios teritorijos sergėtojas (2009) · Voladorų ritualas: Papantla, El Tachinas (209) · Tradicinė Meksikos virtuvė – perduodama bendruomenės kultūra ir Mičoakano paradigma (2010) · Paračikai tradicinėje sausio šventėje Čiapa de Corso vietovėje (2010) · Pirekua, tradicinė purepečų daina (2010) · Mariačiai, styginių bei trimitų muzika ir dainos (2011) · Xtaxkgakget Makgkaxtlawana: Čiabuvių menų centras ir jo indėlis saugant totonakų nematerialųjį kultūrinį paveldą Verakruse (2011) · Romerija, Zapopanės mergelės ritualinis ciklas (2016) · Čarerija, Meksikos jodinėjimo tradicija (2016) · Talaveros gamybos procesas Puebloje ir Tlaskaloje (2019, kartu su Ispanija) · Bolero: tapatybė, emocija ir poezija, tapusi daina (2023, kartu su Kuba)