Serotoninas

Serotoninas arba 5-hidroksitriptaminas (5-HT) – biologiškai aktyvi medžiaga, hormonas ir neurotransmiteris, monoamininis neuromediatorius, sintetinamas smegenyse iš triptofano.

Serotoninas dažniausia randamas gyvūnų (taip pat ir žmonių) virškinimo trakte, kraujo plokštelėse (trombocituose) ir centrinėje nervų sistemoje. Apie 90% žmogaus viso serotonino yra enterochromafino ląstelėse virškinimo trakte, čia jis naudojamas reguliuoti virškinimo trakto judesius, peristaltiką. Šios medžiagos apykaitos modifikacija sinapsėse yra pagrindinis daugelio antidepresantų veikimo būdas. Serotoninas, sekretuojamas virškinimo trakto ląstelėse patenka per audinius į kraują. Ten neuromediatorių prisikabina trombocitų plokštelės, jose kaupiamos serotonino atsargos. Kai kraujo plokštelės dalyvauja krešėjime, jos išskiria serotoniną, kuris sutraukia kraujagysles ir kraujavimas tampa nebe toks intensyvus. Serotoninas taip pat skatina kai kurių ląstelių augimą, atsinaujinimą, todėl dalyvauja ir gyjant žaizdoms.

Serotoninas randamas ir augaluose, grybuose. Serotoninas vabzdžių venose ir augalų spygliuose yra reikalingas sukelti skausmą, kuris yra serotonino injekcijos pasekmė. Serotoniną taip pat išskiria patogeninės amebos užkrėstame virškinimo trakte, dėl išskiriamos medžiagos pertekliaus sukeliama diarėja.

Serotonino daug vaisiuose ir jų sėklose, jis stimuliuoja gyvūnų virškinimo traktą taip, kad pasišalintų sveika, nepažeista vaisiaus sėkla.

Yra daug serotonino receptorių. Serotoninas metabolizuojamas daugiausia kepenyse. Vieno tipo auglys, vadinamas karcinoidu, gali išskirti didelius kiekius serotonino į kraują, o tai gali sukelti įvairius simptomus bei šalutines ligas, taip pat ir odos raudonį.

Per dideli serotonino koncentracijos organizme pokyčiai sukelia įvairių neurologinių ligų ar sutrikimų: depresija, migrena, nemiga, schizofrenija, nerimo sutrikimai. Paskutinių tyrimų duomenimis, serotoninas siejamas su kepenų ląstelių regeneracija, veikia mitogeniškai – sukelia ląstelių dalijimąsi.^[1]