Seleukas I Nikatoras
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Seleukas I Nikatoras | |
|---|---|
| |
| Seleuko biustas (romėnų kopija) | |
| Seleukidai | |
| Gimė | ~358 m. pr. m. e. Orestida, Senovės Makedonija |
| Mirė | 281 m. pr. m. e. Lisimachija, Trakija |
| Tėvai | Antiochas, Laodikė |
| Sutuoktinis (-ė) | Apama, Stratonikė |
| Vaikai | Fila, Apama, Laodikė I, Achėjus, Antiochas I Soteras |
| Seleukidų karalius | |
| Kelintas | 1 |
| Ėjo pareigas | 312 m. pr. m. e. – 281 m. pr. m. e. |
| Įpėdinis | Antiochas I Soteras |
Seleukas I Nikatoras (sen. gr. Σέλευκος Νικάτωρ; g. ~358 m. pr. m. e. – m. 281 m. pr. m. e.) – senovės graikų karvedys, dalyvavęs Aleksandro Makedoniečio žygiuose, po šio mirties – Seleukidų valstybės įkūrėjas ir valdovas.
Gimė Orestidos krašte Makedonijoje, buvo Pilypo II generolo Antiocho sūnus. Tarnavo karaliaus pažu. Makedonijos valdovu tapus Aleksandrui, su juo dalyvavo žygyje į Aziją. Jis nebuvo tarp pagrindinių Aleksandro karvedžių ir iki Aleksandro mirties minimas retai. 324 m. pr. m. e. vedė iš Sogdianos kilusią Apamą.
Po Aleksandro mirties Seleukas Nikatoras tapo vienu iš diadochų – generolų, kovojusių dėl imperatoriaus sosto. Po kelerius metus trukusio karo ir slapstymosi Egipte, Seleukas 312 m. pr. m. e. surinko armiją ir, gavęs Ptolemėjaus paramą, užkariavo Babiloną, taip duodamas pradžią Seleukidų valstybei. Anksčiau Babiloną valdęs Antigonas bandė žemes atgauti, bet pralaimėjo. Netrukus Seleukas užkariavo Mediją ir Partiją, toliau plėtė savo valdas į rytus iki Jaksarto ir Indo, taip užvaldydamas visą rytinę buvusios Aleksandro imperijos dalį. Vakaruose tuo tarpu tęsėsi Antigono puldinėjimai, tačiau palaipsniui įsitvirtino šalių riba Eufrato upe, kur Seleukas įkūrė Dura-Europo ir Nisibio miestus.
307 m. pr. m. e. Seleukas Mesopotamijoje įkūrė valstybės sostinę Seleukiją. Dėl to Babilonas prarado savo reikšmę, o netrukus visai sunyko. 305 m. pr. m. e. valdovas įsivėlė į karą su Maurijų dinastija Indijoje, tačiau pralaimėjo karaliui Čandraguptai ir su juo sudarė taiką. Seleukas nusiuntė Megasteną ambasadoriumi į Maurijų sostinę Pataliputrą. Valdovai apsikeitė dovanomis, Seleukas gavo 500 dramblių kavaleriją.
301 m. pr. m. e. valdovas dalyvavo svarbiame Ipso mūšyje (Frygijoje), kur kartu su Lisimachu ir Kasandro generolais nugalėjo Antigoną. Norėdamas pritraukti daugiau graikų į savo įtaką, Seleukas įkūrė Apamėjos, Antiochijos, Laodikės ir kt. miestus. Jis drauge su sūnumi Antiochu I Soteru užkariavo ir Mažąją Aziją. Užvaldęs praktiškai visą buvusią Aleksandro imperiją, išskyrus Egiptą ir Trakiją, Seleukas įžengė į Europą, siekdamas užimti Trakiją. Tačiau 281 m. pr. m. e. Ptolemėjus Keraunas nužudė Seleuką.
Seleukidų imperijos sostą perėmė Antiochas.