Salonikai

Salonikai gr. Θεσσαλονίκη
Miesto reginys
Salonikai 40°38′00″ š. pl. 22°57′00″ r. ilg. / 40.63333°š. pl. 22.95000°r. ilg. / 40.63333; 22.95000 (Salonikai)
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Graikija
Nomas	Salonikų nomas
Meras	Vassilios Papageorgopoulos
Gyventojų (2011)	325 182
Plotas	17,8 km²
Tankumas (2011)	18 269 žm./km²
Vikiteka	Salonikai
Kirčiavimas	Salonìkai
UNESCO	(angl.) (pranc.): 456

Salonikai, taip pat Tesalonikai, Tesalonikė^[1] – miestas pietinėje Graikijos Makedonijoje, prie Egėjo jūros; Salonikų nomo centras. Svarbus jūrų uostas, pro kurį keliauja daug prekių iš Balkanų pusiasalio. Yra tarptautinis oro uostas. Didelis ekonomikos centras: išvystyta naftos, metalo, mašinų, tekstilės, maisto pramonė. Kasmet vyksta tarptautinės parodos ir mugės. Yra universitetas, archeologijos muziejus.

Svarbus religinis centras su daugybe išlikusių bizantinių bažnyčių. Išlikusi romėnų triumfo arka Galerėja (apie 300 metus), Šv. Demetrijaus bazilika (V a.), Šv. Sofijos kupolinė bazilija (V–VIII a.).

Miestą apie 315 m. pr. m. e. įkūrė Makedonijos karalius Kasandras greta senovės miesto Termos ir 26 vietinių kaimų^[2]. Jis pavadino miestą savo žmonos Tesalonikės, Aleksandro Didžiojo netikros sesers vardu. Tesalija, kur yra Salonikai, buvo autonominė Makedonijos karalystės dalis. Po karalystės žlugimo 168 m. pr. m. e., Salonikai tapo Romos respublikos miestu. Miestas išaugo į svarbų prekybos centrą Via Egnatia kelyje, kuris palengvino Azijos ir Europos prekybą. Salonikai tapo vienos iš keturių romėnų Makedonijos sričių sostine.

Kai 379 m. Ilyrijos prefektūra buvo padalinta tarp Rytų ir Vakarų Romos imperijų, Salonikai tapo Rytų imperijos Ilyrijos prefektūros sostine. Ekonominis klestėjimas tęsėsi visą XII a., kai Bizantijos imperatoriai Komninai išplėtė savo valdžią toli į šiaurę. Bizantijos laikais tai buvo antrasis pagal svarbą miestas po Konstantinopolio. 1204 m. po Ketvirtojo kryžiaus žygio, kai buvo užimtas Konstantinopolis, Bizantija prarado Salonikus. Salonikai ir aplinkinės teritorijos tapo Salonikų karalyste, didžiausiu feodu Lotynų imperijoje. Miestą taip pat valdė Epyro despotatas 1224–1246 m., o Antroji Bulgarijos imperija gaudavo iš Salonikų duoklę kaip iš vasalinės teritorijos 1230 and 1246 m. Tik 1246 m. Bizantija atgavo Salonikus. 1342–1350 m. Salonikus valdė antiaristokratiškai nusiteikę zelotai. 1423 m. miestas buvo parduotas Venecijos respublikai, kuri valdė jį iki 1430 m. kovo 29 d., kai jį užėmė osmanų sultonas Muradas II.

Valdant osmanams mieste daugėjo žydų ir musulmonų. 1478 m. Selânik (سلانیك) (taip Salonikai buvo vadinami Osmanų imperijoje) 4320 musulmonų, 6094 graikų stačiatikiai, keletą katalikų ir nė vieno žydo. Apie 1500 m. mieste buvo 7986 graikų stačiatikiai, 8575 musulmonai ir 3770 žydai, o 1519 m. žydų buvo jau 15715 ir jie sudarė 54 % Salonikų gyventojų. Sefardo žydų, išvarytų iš Ispanijos, kvietimas į Salonikus buvo osmanų demografinė strategija, kad mieste sumažėtų graikų įtaka. Salonikai du šimtmečius buvo didžiausiu žydų miestu ir dažnai vadintas „Izraelio motina“.

Po 1870 m. dėl ekonominio augimo gyventojų skaičius padidėjo 70 % ir pasiekė 135 tūkst. 1917 m.

1912 m. spalio 26 d. per Pirmąjį Balkanų karą turkų garnizonas be kovos atidavė Salonikus graikų armijai. Per Pirmąjį Pasaulinį karą Sąjungininkų didelės pajėgos išsilaipino Salonikuose, kad atidarytų Makedonijos arba Salonikų frontą prieš provokišką Bulgariją.

Trečiasis Reichas Salonikus užėmė 1941 m. balandžio 22 d. ir išlaikė iki 1944 m. spalio 30 d. Miestas nukentėjo nuo Sąjungininkų bombardavimo. 1943 m. 50 tūkst. Salonikų žydų buvo nusiųsti į dujų kameras^[3]. 11 tūkt. žydų atsidūrė užsienio darbo stovyklose, kur dauguma iš jų žuvo^[3].

Po karo Salonikai buvo atstatyti, o kitus trisdešimt metų infrastruktūra ir pramonė buvo toliau plėtojama. 1978 m. birželio 20 d. miestą sukrėtė 6,5 balo pagal Richterio skalę žemės drebėjimas. Nukentėjo daug pastatų ir senovės paminklų, 40 žmonių žuvo, kai Hippodromio rajone sugriuvo daugiaaukštis.

Salonikų ankstyvųjų krikščionių ir Bizantijos statiniai 1988 m. įtraukti į Pasaulinį Paveldo Sąrašą, o 1997 m. miestas tapo Europos kultūros sostine. 2004 m. Salonikuose vyko futbolo renginiai, susiję su 2004 m. vasaros olimpinėmis žaidynėmis.

Salonikai yra didelis uostas, pramonės ir verslo centras. Pagrindinės pramonės šakos yra nafta, plienas, tekstilė, mašinos, cementas. Būdami laisvu uostu, Salonikai yra vartai į Balkanų gilumą. Tai taip pat transportavimo centras visai pietryčių Europai. Dauguma miesto gyventojų dirba mažose ir vidutinėse firmose, aptarnavimo ir viešuosiuose sektoriuose.

Pastaraisiais metais mieste vyksta desindustrizacija ir poslinkis į paslaugų ekonomiką. Daugybė fabrikų užsidarė ar buvo perkelti į sritis, kur pigesnė darbo jėga ir silpnesnis reguliavimas. Tarp didžiausių įmonių, uždariusių gamyklas yra Goodyear^[4], AVEZ (pirma jų gamykla Šiaurės Graikijoje pastatyta 1926 m.)^[5], ir VIAMIL (ΒΙΑΜΥΛ).

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Graikijoje Makedonija ir Tesalija Ato kalnas (1988) · Meteoros (1988) · Salonikų paleokrikščioniški ir bizantiški paminklai (1988) · Aigajaus archeologinė vieta (1996) · Filipio archeologinė vieta (2016) · Zagorio kultūrinis kraštovaizdis (2023) Atika, vakarų ir centrinė Graikija Atėnų akropolis (1987) · Delfų archeologinė vieta (1987) · Olimpijos archeologinė vieta (1989) · Dafnio, Hosio Luko ir Nea Moni vienuolynai (1990) Peloponesas Apolono šventykla Basuose (1986) · Epidauras (1988) · Mistros archeologinė vieta (1989) · Mikėnų ir Tirinto archeologinės vietos (1999) Salos Rodo viduramžių miestas (1988) · Delas (1990) · Pitagoreonas ir Samo heraionas (1990) · Apokalipsės urvas ir Šv. Jono Teologo vienuolynas Patmo saloje (1999) · Korfu senamiestis (2007) Nematerialusis Viduržemio jūros mityba (2010, kartu su 6 kitomis šalimis) · Mastikos gamybos technologijos Chioso saloje (2014) · Marmuro apdirbimas Tinyje (2015) · Momoerija, Naujųjų metų šventė aštuoniuose Kozanio vietovės kaimuose Vakarų Makedonijoje, Graikijoje (2016) · Rebetikas (2017) · Akmenų mūrijimo be skiedinio technika (2018) · Piemenų migracija, sezoninis gyvulių varymas Viduržemio jūros regione ir Alpėse (2019, kartu su Austrija ir Italija) · Bizantiškasis giedojimas (2019, kartu su Kipru) · Polifoninis karavanas, Epyro polifininių dainų tyrimai, apsauga ir sklaida (2020) · Rugpjūčio 15 d. (Dekapentavgoustos) šventės dviejose Šiaurės Graikijos kalnų bendruomenėse: Tranos Choros Vlasti mieste ir Syrako šventė (2022)