Savojos dinastijos rezidencijos

45°04′21″ š. pl. 7°41′09″ r. ilg. / 45.07250°š. pl. 7.68583°r. ilg. / 45.07250; 7.68583

Savojos dinastijos rezidencijos
Pasaulio paveldo sąrašas

Vieta	Italija
Tipas	Kultūrinis
Kriterijus	(i), (ii), (iv), (v)
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 823
Regionas**	Europa ir Šiaurės Amerika
Įrašymo istorija
Įrašas	1997 (21-oji sesija)
Vikiteka:	Savojos dinastijos rezidencijos
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Savojos dinastijos rezidencijos – pastatų grupė Turine ir Pjemonte. 1997 m. jie buvo įrašyti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Savojos dinastija atsirado 1003 m. ir yra viena seniausių šeimų pasaulio istorijoje, gyvenusi dabartinėje Prancūzijos teritorijoje. Vėliau šeimos valdos išsiplėtė šiaurės vakarų Italijoje, o galiausiai prisijungė Sardinijos karalystę.

1562 m. Savojos hercogas Emanuelis Filibertas perkėlė sostinę į Turiną ir čia kartu su geriausiais architektais statė dinastijos pastatus. Jie buvo kuriami siekiant parodyti Savojos dinastijos galią.

Savojos šeima tapo ilgiausiai valdžiusia karališka šeima Europoje. Jie valdė iki pat 1946 m., kuomet pasitraukus paskutiniam Italijos karaliui Umberto II šalis buvo suvienyta.

Rezidencijos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Turine:^[1]
- Karališkieji Turino rūmai
- Madama rūmai
- Carignano rūmai
- Valentino pilis
- Regina vila
Pjemonte:^[1]
- Stupinigi pilis
- Venaria rūmai
- La Mandria pilis
- Rivoli pilis
- Agliè pilis
- Moncalieri pilis
- Racconigi pilis
- Pollenzo Estate
- Govone pilis

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ ^1,0 ^1,1 „Residences of the Royal House of Savoy“. UNESCO World Heritage Centre. Nuoroda tikrinta 2015-09-17.

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Italijoje

Pjemontas ir Ligūrija	Porto Venerė, Činkve Terė ir salos (Palmarija, Tinas ir Tinetas) (1997) · Karališkosios Savojos dinastijos rezidencijos (1997) · Pjemonto ir Lombardijos Sakri Monti (2003) · Genuja: Le Strade Nuove ir Roli rūmų sistema (2006) · Pjemonto vynuogynų kraštovaizdis: Langė-Roeroas ir Montferatas (2014)	Italijos vėliava

Lombardija	Valkamonikos uolų piešiniai (1979) · Santa Marija dele Gracijės bažnyčia ir dominikonų konventas su Da Vinčio „Paskutine Vakariene“ (1980) · Krespi d'Ada (1995) · San Džordžijo kalnas (2003, kartu su Šveicarija) · Retijos geležinkelis Albulos ir Berninos kraštovaizdžiuose (2008, kartu su Šveicarija) · Mantuja ir Sabjoneta (2008) · Langobardų vietovės Italijoje 568–774 m. Jų galios vietovės (2011) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Bergamas) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija)

Šiaurės Rytų Italija	Venecija ir jos lagūna (1987) · Vičencos miestas ir Paladijo Veneto vilos (1994) · Padujos botanikos sodas (1997) · Akvilėjos archeologinė vietovė ir bazilika (1998) · Veronos miestas (2000) · Dolomitinės Alpės (2009) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Pesčiera del Garda ir Palmanova) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija) · Proseko kalvos: Koneljanas ir Valdobjadenė (2019) · Padujos XIV a. freskos (2021) · Šiaurės Apeninų karstai ir urvai (2023)

Emilija-Romanija ir Toskana	Florencijos istorinis centras (1982) · Piazza del Duomo Pizoje (1987) · San Džiminjano istorinis centras (1990) · Renesanso miestas Ferara ir Po delta (1995) · Sienos istorinis centras (1995) · Ravenos ankstyvosios krikščionybės paminklai (1996) · Pjencos miesto istorinis centras (1996) · Katedra, varpinė ir didžioji aikštė Modenoje (1997) · Val d'Orča (2004) · Toskanos Medičių vilos ir sodai (2013) · Didieji Europos SPA miestai (Montecatini Terme) (2021, kartu su kitomis šešiomis valstybėmis) · Bolonijos portikai) (2021)

Lacijus, Umbrija ir Markė	Romos istorinis centras, Šventojo Sosto valdos ir San Paolo Fuori le Mura (1980, kartu su Vatikanas) · Pobleto vienuolynas (1991) · Urbino istorinis centras (1998) · Adriano vila Tivolyje (1999) · Asyžius, Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika ir kitos pranciškonų vietovės (2000) · Vila d'Estė Tivolyje (2001) · Červeterės ir Tarkvinijos etruskų nekropoliai (2004)

Pietų Italija	Materos urvai ir urvų bažnyčios (1993) · Neapolio istorinis centras (1995) · Kastel del Montė (1996) · Alberobelo truliai (1996) · XVIII a. Kazertos karališkieji rūmai su parku, Vanvitelio akvedukas ir San Leučijo kompleksas (1997) · Pompėjos, Herkulaniumo ir Tore Anunciatos archeologinės sritys (1997) · Amalfio krantas (1997) · Čilento ir Valo di Diano nacionalinis parkas su Pesto ir Velijos archeologinėmis vietomis bei Čertosa di Padula (1998) · Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2017, kartu su 19 kitų valstybių) · Via Appia. Regina Viarum (2024)

Sicilija ir Sardinija	Su Nuraksi di Baruminis (1997) · Agridžento archeologinė vietovė (1997) · Kazalės romėnų vila (1997) · Lipario salos (2000) · Val di Noto vėlyvojo baroko miestai (2002) · Sirakūzai ir uolingasis Pantalikos nekropolis (2005) · Etna (2013) · Arabų-normandų Palermas ir Čefalu bei Monrealės katedros (2015)

Nematerialaus paveldo objektai