Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale.
Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.
Kartais nurodoma, kad Antrasis pulkas buvo suformuotas tik 1775 m., išformavus LDK didžiojo etmono dragūnų pulką. Teisingesnė atrodo versija, kad dragūnai buvo prijungti prie pėstininkų. 1776 metais pulke buvo 220 karių (iš jų keturi vežikai). Pagal 1777 metų „kovo etatus“ tikrasis pulko karių skaičius buvo nustatytas 209. Pulką sudarė štabas ir keturios kuopos: pulkininko kuopa, pulkininko leitenanto kuopa ir antrojo pulkininko leitenanto kuopa ir majoro kuopa.
1789 m. Ketverių metų seimo reformos numatė ATR karinių pajėgų karių skaičių padidinti iki 100 000. Pagal planus kiekvienam pulkui buvo numatyti 2 153 etatai. Kiek vėliau siekiamas maksimalus kariuomenės dydis buvo sumažintas iki 65 tūkst. Šis ir ankstesnis planai nebuvo įgyvendinti. Taip pat nepavyko pulko padidinti iki aštuonių kuopų. Pavyko tik kiek padidinti karių skaičių buvusiose kuopose.
aptarnauti pramoginius, mažuosius ir sportinius laivus;
aptarnauti žvejybos laivus;
aptarnauti nedidelius jūrų kruizinius ir ro-ro keleivinius laivus;
aptarnauti Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos laivus, specializuotus gelbėjimo, išsiliejusios naftos surinkimo, priešgaisrinės ir jūros aplinkos apsaugos, laivybos ir žvejybos kontrolės, kitų valstybės institucijų laivus;
XVI a. Šventosios uostas buvo žymimas žemėlapiuose, XVI–XVIII a. Šventąją lankė anglų, olandų ir švedų laivai, kurie iš čia išveždavo javus, kailius, medų, o atveždavo geležies, manufaktūros dirbinių, druskos, vyno, silkių, ginklų. Anglų pirkliai gavo privilegiją įrengti uostą, į kurį galėtų įplaukti dideli prekybiniai laivai.
