Natalija Kasatkina
Natalija Kasatkina | |
---|---|
Gimė | 1949 m. liepos 29 d. Odesa |
Mirė | 2008 m. kovo 10 d. (58 metai) Vilnius |
Veikla | sociologė |
Organizacijos | Vytauto Didžiojo universitetas Vilniaus universitetas |
Pareigos | profesorė |
Išsilavinimas | socialinių mokslų daktarė |
Alma mater | Kauno politechnikos institutas |
Žymūs apdovanojimai | |
Natalija Kasatkina (1949 m. liepos 29 d. Odesa – 2008 m. kovo 10 d. Vilnius) – Lietuvos sociologė, socialinių mokslų daktarė, aktyvi Sąjūdžio veikėja, viena Atviros Lietuvos fondo steigėjų ir ilgametė valdybos narė.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1967–1972 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Automatikos fakultete, 1989–1994 m. – Lietuvos mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto aspirantūroje, 1993 m. stažavo Vienos humanitarinių studijų institute, 1997 m. – Centrinės Europos universitete Budapešte, 1998 m. – Atviros visuomenės institute Sankt Peterburge, 1999 m. – Rytų Europos ir Rusijos studijų institute Helsinkyje ir Aberdyno universitete. 1994 m. socialinių mokslų daktarė.
1995–2008 m. Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos instituto (nuo 2007 m. Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas) dėstytoja, 1998–2004 m. – ir Vilniaus universiteto Kultūros bendrijų studijų centro dėstytoja; nuo 2006 m. profesorė. 2002 m. socialinių tyrimų institute įkūrė Etninių tyrimų centrą ir iki 2008 m. jam vadovavo. 1990 m. viena Atviros Lietuvos fondo steigėjų. 1996–1998 m. tarptautinės programos „Vidurio ir Rytų Europos tarpetninių santykių gerinimas“, 2002–2004 m. – Jungtinių Tautų Socialinės raidos tyrimo instituto ekspertė. 2003–2007 m. mokslinio leidinio „Etniškumo studijos“ (Ethnicity Studies) steigėja ir vyr. redaktorė. Atgimimo metais aktyvi Sąjūdžio dalyvė.
Mokslinė veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mokslinės veiklos pagrindinės kryptys; visuomenės etninė struktūra, nacionalizmo ir politikos sociologija, etninių tyrimų metodologija, etninis ir rasinis nepakantumas, rusų mažumos tyrimai, migracijos teorija, komunikacijos tyrimo socialinė metodai. Etninių mažumų adaptacijos tyrimų pradininkė Lietuvoje. Paskelbė daugiau kaip 30 mokslinių straipsnių.[1]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Rusai Lietuvos Respublikos visuomenėje 1918-1940 m. : istorinės retrospektyvos konstravimas, su A. Marcinkevičiumi, 2009 m.
- Etniškumo tyrimai: tendencijos ir esminės sąvokos Archyvuota kopija 2014-08-21 iš Wayback Machine projekto., 2007 m.
- Pyсскиe в совpeменной Литве : меньшинство, диаспора или часть гражданского общества, 2007 m.
- Visuomenės nuostatų dichotomija : tolerancija versus nepakantumas?, 2006 m.
- Адаптация русских в контексте этнической структуры современного общества Литвы, 2006 m.
- Biografinio metodo taikymo patirtis, 2005 m.
- The Adaptation of ethnic minority groups: defining the problem (case of Lithuania), 2004 m.
- Lietuvos etninių grupių adaptacija: kontekstas ir eiga, su T. Leončiku, 2003 m.
- "Istorinės" diasporos šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje Archyvuota kopija 2014-08-21 iš Wayback Machine projekto., 2003 m.
- Lietuvos etninių grupių adaptacijos ypatumai Archyvuota kopija 2014-08-21 iš Wayback Machine projekto., 2002 m.
- Lietuvos etninių grupių adaptacijos kontekstas ir eiga. Tyrimo modelis, su T. Leončiku, 2000 m.
- Etniniai procesai šiuolaikinėje visuomenėje, mokomoji priemonė aukštosioms mokykloms, 1999 m.
- Tautinės mažumos : etnosocialinių problemų seminaro 1991-1992 m. medžiaga, 1992 m.
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Natalija Kasatkina. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 767 psl.