Mykolas Liuberskis

Mykolas Liuberskis (1901 m. kovo 6 d. Čikagoje – 1971 m. spalio 12 d. Brukline) – chorvedys ir vargonininkas.

Būdamas šešerių metų su tėvais grįžo į Lietuvą. Muzikos mokėsi pas Žagarės ir Joniškio vargonininkus. 1919 m. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, vadovavo Ryšių bataliono vyrų chorui, kurį laiką muzikos mokėsi pas Juozą Žilevičių.

Nuo 1930 m. vadovavo Šančių Šaulių būrio chorui, kuris pasiekė aukštą meninį lygį ir buvo pirmaujantis choras Kauno rinktinėje. Vėliau iš geležinkelio tarnautojų subūrė beveik šimto vyrų chorą „Perkūnas“, su kuriuo per penkerius metus surengė apie 200 koncertų. Choro repertuare buvo apie 100 dainų ir 40 giesmių. Jis dainavo Kauno radiofone, koncertavo daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių. Su Šančių Šaulių būrio vyrų ir mišriuoju choru dalyvavo 1932 m. Kauno chorų dainų šventėje. 1942 m. buvo pakviestas vadovauti „Lietūkio“ kooperatyvo tarnautojų vyrų chorui, svajojo jį sujungti su „Perkūno“ choru, bet prasidėjęs karas svajones sužlugdė.

1944 m. pasitraukė į Vokietiją, iš pradžių gyveno anglų zonoje Dörverdene ir Seedorfe. Suorganizavo lietuvių mišrųjį chorą „Aušrinė“, kuris 1945–1949 m. gražiai reprezentavo lietuvišką dainą ir giesmę tarp svetimtaučių, žadino patriotinius lietuvių jausmus, šlovino Lietuvą. Choro koncertinėse programose buvo 84 religinės ir 98 pasaulietinės muzikos kūriniai. Chorui koncertuose padėjo solistai J. Augaitytė ir Ipolitas Nauragis, pianistas V. Dvarionas. Keturis koncertus transliavo Bremeno radijo stotis. M. Liuberskis vadovavo ir kvartetui (surengė koncertų, dainavo per radiją), dėstė muziką gimnazijoje ir vargonininkavo Hassendorfo stovykloje, paskui persikėlė į Dorverdeną – Montgomerio stovyklą.

1949 m. atvykęs į JAV, Brukliną, iki 1953 m. vadovavo Operetės chorui, kurį išmokė per 50 įvairių kūrinių, pakėlė jo meninį lygį. Koncertuose kolektyvas pasirodydavo įvairiai – kaip mišrusis, moterų arba vyrų choras.

Nuo 1953 m. pradėjo vargonininkauti Angelų karalienės parapijoje Brukline. Sustiprino parapijos chorą (30–35 dalyviai), koncertuose populiarino religinius ir pasaulietinius kūrinius, dalyvavo 1964 m. Pasaulinės parodos Niujorke Lietuvių dienoje, 1966 ir 1971 m. JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėse Čikagoje, dainavo ir kituose tautiniuose renginiuose. Kurį laiką vadovavo ir skautų Vyčių oktetui.

Daug padėjo chorvedžiams, ruošdamas dainų ir giesmių kopijas. Buvo ALRK Vargonininkų sąjungos narys, New Yorko-New Jersio provincijos šios sąjungos narys, nuo 1967 m. – Centro valdybos narys, vėliau – iždininkas. Tai labai kruopštus ir sąžiningas žmogus, pelnęs didelį autoritetą išeivijoje.

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.