Miškinė mėta
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Mentha longifolia Apsauga: 4(I) – Nenustatyta |
|---|
 Miškinė mėta (Mentha longifolia) |
| Mokslinė klasifikacija |
Miškinė mėta (Mentha longifolia) – notrelinių (Lamiaceae) šeimos, mėtų (Mentha) genties augalas.
Daugiametis 30-110 cm aukščio, turintis šliaužiantį šakniastiebį, keturkampio skerspjūvio stiebą augalas. Lapai bekočiai, 3-10 cm ilgio, tamsiai žalios spalvos, kiaušinio formos, lapų kraštai švelniai dantyti. Visas augalas gausiai apaugęs pilkais plaukeliais. Žiedynai stiebo ir šakų viršūnėse, tankūs. Vainiklapiai rausvai violetiniai. Vaisiai elipsiški, taškuoti, rudi.
Žydi liepos – rugsėjo mėn. Dauginasi šakniastiebiais. Auga vandens telkinių, pelkių pakraščiuose, pamiškėse. Žydintis augalas skleidžia maloniai švelnų, neerzinantį kvapą. Kai kuriose šalyse, nedideliais kiekiais, auginamas kaip prieskonis.
Vaistams vartojami lapai, nupjauti žydėjimo metu ir išdžiovinti. Mėtos lapuose yra 1,27-1,78 % eterinio aliejaus, cukraus, organinių rūgščių, saponinų, karotino, askorbino rūgšties, rauginių, mineralinių ir kitų medžiagų.
Lapų preparatai turi skausmą malšinančių ir antiseptinių savybių, augalo nuovirai malšina skrandžio ir dantų skausmus, slopina spazmus, pykinimą, skatina tulžies išsiskyrimą. Mėtos nuovirus geria persišaldžius ir gripuojant, sunkiai kosėjant. Taip pat augalo nuoviru dezinfekuojama burnos ertmė ir ryklė. Miškinės mėtos ištraukos vartojamos neurologijoje. Sergant mažakraujyste, patariama valgyti augalo lapų, turtingų vitaminais, salotas.
Augalas įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą
