Medininkų žemė

Medininkų žemė – XIV a. – XV a. žemaičių istorinė žemė.

Medininkų žemė minima XIV a. pradžioje Petro Dusburgiečio Prūsijos žemės kronikoje, XIV a. pabaigoje Vygando Marburgiečio kronikoje, Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose (vok. Lithauische Wegeberichte).

Medininkų žemę sudarė Karklėnų, Laukuvos, Medininkų, Šiauduvos, Tverų valsčiai (dab. Plungės, Šilalės ir Telšių rajono savivaldybės), kurių gyventojai susivienijo kovai su Vokiečių ir Livonijos ordinų agresija. Svarbiausia pilis buvo Medvėgalis, centras – Medininkai.

Medininkų žemė ordinų riterių buvo puolama 1314 m., 1316 m., 1320 m. (Medininkų mūšis), 1329 m. (Medvėgalio gynyba), 1355 m., 1370 m., 1381 m., 1389 m., 1399 m. Medininkų žemės atstovai 1390 m. dalyvavo žemaičiams sudarant sutartį su Vokiečių ordinu ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Vytautu. Medininkų žemės valstiečiai dalyvavo 1418 m. Žemaitijos valstiečių sukilime.

Kaip administracinis vienetas XV a. antroje pusėje žemė iširo. Medininkų žemės pavadinimas išnyko XVI a. ^[1]

Ž • A • R Baltų gentys ir žemės Latgaliai Jersika · Atzelė · Talava · Idumėja · Kuoknesė · Lotigola · Imera Sėliai Sėla · Medenė · Peluonė · Maleisinė · Tovrakstė Žiemgaliai Duobė · Duobelė · Silenė · Sparnenė · Tervetė · Upmalė · Žagarė (Raktė) Žemaičiai Gaižuva · Karšuva · Knituva · Kulenė · Milžava · Šiauliai · Medininkai · Upytė Aukštaičiai Deltuva · Lietuva · Nalšia · Neris · Alsia Kuršiai Pilsotas · Mėguva · Ceklis · Duvzarė · Žemė tarp Srundos ir Žiemgalos · Piemarė · Bandava · Ventava · Vanema Skalviai Skalva · Lamata Prūsai Semba · Notanga · Varmė · Nadruva · Barta · Galinda · Pagudė · Pamedė · Sasna · Liubava · Kulmas Jotvingiai Dainava · Sūduva · Berestija · Palekiai Kiti baltai Dniepro baltai · Rytų galindai · Pomeranijos baltai