Maldyvų istorija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Pietų Azijos istorija
Maldyvų istorija
Budizmas Maldyvuose
Mėnulio dinastija
Hilali dinastija
Uthimu dinastija
Isdhu dinastija
Dhijamigili dinastija
Hura dinastija
Kolonijiniai Maldyvai
Maldyvų Respublika
Pietų Azijos regionų istorijos Hindustanas · Šiaurės Vakarų Indija Bengalija · Kerala · Asamas · Orisa Maharaštra · Karnataka · Andhra Tamil Nadu · Šri Lanka · Maldyvai
Himalajų priekalnių istorija Kašmyras · Himačal Pradešas Utarakhandas · Nepalas · Limbuvanas Sikimas · Butanas · Arunčial Pradešas
Pietų Azijos istorija nuo 1947 m. Bangladešo istorija · Pakistano istorija Indijos Respublikos istorija
Infolentelė: žiūrėti • aptarti • redaguoti

Maldyvų istorija – Maldyvų salų istorinė raida nuo seniausių laikų iki dabarties, iš dalies apimanti ir Lakšadvipų salas. Maldyvai, priklausantys Pietų Azijos regionui, visuomet buvo politiškai nepriklausomi.

Ankstyva Maldyvų salų istorija miglota, ir iš priešistorės nėra išlikę archeologinių duomenų. Spėjama, kad Maldyvai buvo apgyvendinti dravidų genčių iš Keralos priešistoriniais laikais.

Pirmoji Maldyvuose susiformavusi valstybė buvo budistinė. Spėjama, kad budizmas galėjo pasiekti šias salas Maurjų valdovo Ašokos laikais (apie III a. pr. m. e.). Pasak legendos, sinhalų princas Koimale (spėjama, apie V a.) užplaukė ant seklumos su savo žmona – Šri Lankos karaliaus dukterimi ir čia įkūrė savo karalystę.

Kasinėjimai parodo tuometinių Maldyvų santykius su Indijos valstybėmis, ypač Bengalija (turėjo įtakos jos Nalandos vienuolyno kultūra). Įtakojant tamilų raštui, susiformavo evela akuru, senasis Maldyvų raštas.

Šioje budistinėje valstybėje buvo padėti valstybingumo, kultūros ir meno pagrindai, buvo statomos budistinės šventyklos, stūpos (havitta, astubu). Valstybę valdė valdovai, indišku pavyzdžiu tituluojami maharadun, rasgefanu.

Kadangi Maldyvų salos nuo seno dalyavo Indijos vandenyno prekyboje, jame nemažą įtaką įgijo arabų pirkliai. Tuo metu salos buvo puldinėjamos Mopla piratų iš Indijos Keralos). Pirkliai nulėmė tai, kad 1153 m. Maldyvų Mėnulio dinastijos valdovas priėmė islamą, tapdamas pirmuoju sultonu.

Iš viso salą valdė 6 musulmoniškos dinastijos.

XVI a. salas pajungė portugalai ir valdė 15 m. (1558–1573), kol juos išvijo patriotas, vėliau sultonas Muhammad Thakurufar Al-Azam.

XVII a. viduryje čia įsigalėjo olandai, o vėliau – britai. Jie paliko salas nepriklausomu musulmonų sultonatu (nors buvo britų protektoratas 1887–1965).

1965 m. liepos 26 d. Maldyvai pagal sutartį, pasirašytą su Didžiąja Britanija, gavo nepriklausomybę. Britai toliau naudojosi Gano ir Hitadu bazėmis. 1968 m. kovą nacionalinis referendumas panaikino sultonatą ir įkūrė respubliką.

Respublika buvo paskelta 1968 m. lapkritį, prezidentu esant Ibrahimui Nasirui, kuris pradėjo dominuoti politikoje. Pagal naują konstituciją Nasirą netiesiogiai ketverių metų kadencijai išrinko Majlis (parlamentas). Jis paskyrė Ahmedą Zakį ministru pirmininku.

1973 m. Nasiras buvo perrinktas naujai kadencijai pagal 1972 m. pataisytą konstituciją, kuri pratesė prezidento kadenciją iki 5 metų ir įtvirtino, kad ministrą pirmininką renka Majlis. 1975 m. kovą naujai išrinktas ministras pirmininkas Zakis buvo suimtas per nekruviną perversmą ir ištremtas į nuošalų salyną. Užjurio stebėtojai manė, kad Zakis pasidarė per daug populiarus ir kėlė grėsmę Nasiro frakcijai.

Po 1970 m. Maldyvų ekonomika patyrė nuosmūkį, kai Šri Lankos rinka, kur buvo eksportuojama džiovinta žuvis, žlugo. Be to britai 1975 m. uždarė Gano oro bazę, nes vykdė politiką patraukti savo pajėgas iš teritorijų į rytus nuo Sueco kanalo. Pasitraukus britams ekonominė padėtis pablogėjo ir Nasiro populiarumas smuko. Nasiro 20 metų autokratinis valdymas baigėsi, kai jis pabėgo į Singapūrą. Tyrimas parodė, kad jis iš valstybės iždo buvo paėmęs milijonus dorelių. Bet nebuvo jokių įrodymų, tad manoma, kad tai naujos vyriausybės propaganda.

Vietoj Nasiro 1978 m. prezidentu buvo išrinktas Maumunas Abdul Gajunas (Maumoon Abdul Gayoom), buvęs universiteto dėstytojas ir ambasadorius prie JTO. Taikūs rinkimai laikomi politinio stabilumo, ekonominės plėtros ir Gajuno pastangų plėtoti net skurdžiausias salas, pradžia. 1978 Maldyvai įstojo į Tarptautinį Valiutos Fondą ir Pasaulio Banką. Turizmas pasidarė svarbus vietinei ekonomikai ir 1985 m. Maldyvus aplankė 120 tūkst turistų. Vietiniai gyventojai pajuto turizmo ir bendrų projektų su užsieniu naudą.

Nepaisant Gajuno populiarumo, susiję su buvusiu prezidentu asmenys 1980 m. nusamdė buvusius SAS narius jį nuversti. Perversmą finansavo Ahmedas Naseemas, Nasiro svainis, ir kai kurie Nasiro šalininkai. Naseemas priešinosi Gajuno iškilimui ir prisiekė per 6 mėnesius jį nuversti. Naseemo nepasitenkinimas sustiprėjo, kai parlamentas pradėjo piniginių machinacijų, Vilingilio kalėjimo kalinių kankinimų ir žudynių, valdant Nasirui, tyrimą, kuris įpainiojo jo svainį Abdulą Hanan Haleemą.

Maža grupelė smogikų atvyko į Maldyvus paslėpę ginklus nardymo įrangoje, bet jiems nepavyko, nes Gajunas buvo perspėtas ir jie buvo blogai informuoti apie jo populiarumą.

Nepaisant bandymų nuversti Gajuną 1980, 1983 ir 1988 m., jo popuriarumas išliko didelis, tad jis laimėjo dar tris prezidento rinkimus. 1983, 1988 ir 1993 m. rinkimuose Gajunas surinko 90 %. Nors vyriausybė neleido teisėtai egzistuoti opozicijai, Gajunui po 1990 m. pradėjo priešintis islamistai ir kai kurie įtakingi verslininkai.

Nors 1980 ir 1983 m. bandymai nebuvo rimti, 1988 m. perversmas privertė sunerimti tarptautinę bendruomenę. Apie 80 ginkluotų tamilų, priklaususių PLOTE, išsilaipino Malėje prieš aušrą, atplaukę su kateriu iš laivo. Apsimetę turistais panašus skaičius jų bendrų jau buvo mieste. Nors užėmė Hululės oro uostą, jie nesučiupo Gajuno, kuris bėgo iš namų į namus ir kreipėsi karinės pagalbos į JAV, Didžiąją Britaniją ir Indiją. Indijos ministras pirmininkas Radživas Gandis iš karto oru nusiuntė 1600 karių atkurti tvarką Malėje. Trumpiau nei per 12 val. atvykus indų kariams, kai kurie užpuolikai su laivu pabėgo Šri Lankos link. Tie, kurie nespėjo į laivą, buvo apsupti. Pranešama, kad žuvo 19 žmonių ir keli įkaitai. Po trijų dienų prie Šri Lankos krantų indai pagavo likusius užpuolikus. 1989 m. liepą tamilai buvo nugabenti į Maldyvus, kad stotų prieš teismą. Gajunas jiems paskirtas mirties bausmes pakeitė įkalinimu iki gyvos galvos.

Šį perversmą organizavo keli turtingi verslininkai, kurių svarbiausi buvo Sikka Ahmedas Ismail Maniku ir Abdula Lutufis, veikę iš sodybos Šri Lankoje. Jie buvo sugauti bandant nužudyti Nasirą, jam esant prezidentu, bet paleisti 1975 m. Samdiniai ir užsakovai atsidūrė teisme. Verslininkams irgi buvo paskirtos mirties bausmės, kurias Gajunas pakeitė įkalinimu iki gyvo galvos. 1994 m. Maniku buvo paleistas, nes susirgo širdies liga, jis išvyko į savanorišką tremtį, apsistojo Kolombe.

Nasiras neigė prisidėjęs prie perversmo. Gajunas 1990 m. liepą oficialiai suteikė Nasirui amnestiją, pripažindamas jo nuopelnus Maldyvams gaunant nepriklausomybę.

Šis straipsnis apie istoriją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.