Maisto sauga

Maisto sauga – užtikrinimas, kad maistas, jeigu paruošiamas ir vartojamas teisingai, nesukels grėsmės jo vartotojui.^[1] Šiuolaikinė maisto sauga kreipia dėmesį į maisto gamybos procesus, produktų saugojimą, maisto žymėjimą, maisto higieną ir kitas sritis, kurios susijusios su įvairomis mokslo šakomis: mikrobiologija, parazitologija, virusologija, epidemiologija, toksikologija.^[2] Maisto sauga paprastai rūpinasi atitinkamos institucijos, pavyzdžiui, Lietuvoje – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, ES – Europos maisto saugos tarnyba, tarptautiniu mastu – Pasaulio sveikatos organizacija.

Maisto sauga apima tokias sritis kaip:

• žemės ūkyje taikomos praktikos auginant augalus ar gyvūnus;
• maisto gamybos procesas, naudojamas maisto pramonėje ar privačių asmenų, higienos laikymasis;
• į maistą dedami priedai;
• maisto pakavimas, ženklinimas ir laikymas;
• maisto galiojimo laikas;
• maisto užterštumas;
• maistui vartojamų genetiškai modifikuotų organizmų (GMO maisto) poveikis žmogui.

Maisto užterštumas, darantis poveikį maisto saugai, gali būti fizinis, biologinis arba cheminis.^[3]

• Fizinė tarša: užteršta nevalgomomis arba nustatytai maisto sudėčiai nusižengiančiomis medžiagomis: plaukais, akmens, plastiko ar metalo dalelėmis ir pan.

• Biologinė tarša: užteršta organizmais arba jų išskyromis. Dažniausiai tai bakterijos ir virusai, kaip kad E. coli, Listeria monocytogenes, Enterobacteriaceae, tačiau gali būti ir vabzdžiai ar jų lervos, smulkesni žinduoliai.

• Cheminė tarša: užteršta natūraliomis arba sintetinėmis medžiagomis, tokiomis kaip pesticidai, sunkieji metalai, nitratai, vaistai. Kaip šio tipo taršta yra vertinamas ir leistinas normas viršijantis maisto priedų kiekis.

Maisto saugos srityje veikiančios tarptautinės organizacijos:

• Codex Alimentarius komisija
• Pasaulio sveikatos organizacija
• Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija
• Tarptautinė maisto saugos asociacija
• Tarptautinė standartizacijos organizacija