Maisto priedas
Maisto priedai – natūralios ar sintetinės cheminės medžiagos, dedamos į maisto produktus, siekiant išlaikyti, sustiprinti, susilpninti tam tikras maisto produkto savybes ar pridėti papildomų, pvz., skonį, kvapą, išvaizdą. Kai kurie maisto priedai naudojami nuo senovės, pvz., konservavimui naudojamas actas, sūdymui naudojama valgomoji druska, vyndarystėje naudojamas sieros dioksidas. Antroje XX a. pusėje vystantis maisto pramonei pradėta naudoti daug naujų, tiek natūralių, tiek sintetinių, maisto priedų.
Lietuvoje leidžiami maisto priedai išvardinti Lietuvos higienos normoje HN53-1995 „Leidžiami vartoti maisto priedai“ ir jos priede HN 53-1:2001 „Leidžiamos vartoti kvapiosios medžiagos ir kvapiųjų medžiagų gamybos žaliavos“.
Įvairių šalių leidžiamų maisto priedų sąrašai skiriasi. Sprendimas leisti naudoti maisto priedą nėra absoliutus. Jei išaiškėja, kad maisto priedas nėra saugus, jis gali būti išbrauktas iš leidžiamų vartoti priedų sąrašo. Maisto priedo sauga gali priklausyti ne tik nuo pačios cheminės medžiagos savybių, bet ir maisto priedo šaltinio, gamybos technologijos, priemaišų.
Maisto priedų naudojimas ribojamas arba draudžiamas tradicinių produktų gamyboje. Pvz., Prancūzijoje draudžiama naudoti visus maisto priedus gaminant tradicinę Prancūzijos duoną, Graikijoje – fetos sūrio gamyboje, Švedijoje ir Suomijoje draudžiami dažikliai gaminant tradicinius vaisių sirupus.
Klasifikacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Numeriai (E numeriai)
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Siekiant palengvinti šių medžiagų naudojimo priežiūrą bei vartotojų informavimą, maisto priedai yra klasifikuojami, priskiriant kiekvienam numerį – Europos Sąjungoje tai yra E numeris.
ES šie numeriai suteikiami tiek sintetiniams, tiek natūraliems priedams, tačiau į E maisto priedų sąrašą neįeina daug natūralių, nuo seno naudojamų maisto priedų. Jungtinėse Amerikos valstijose numeriai paprastai suteikiami leidžiamiems sintetiniams maisto priedams, o natūralūs maisto priedai nurodomi be numerių, taip pat nereikalaujama, kad būtų atliekami natūralių medžiagų bandymai ar klinikiniai tyrimai.
Kategorijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Maisto priedai skirstomi į grupes pagal paskirtį, kai kurie priedai papuola į daugiau nei vieną kategoriją. Įprastinės maisto priedų kategorijos abėcėlės tvarka:
- antibiotikai (angl. antibiotics)
- antioksidatoriai (angl. antioxidants)
- atskyrikliai (angl. sequestrants)
- blizgikliai (angl. glazing agents)
- dažikliai (angl. food colouring, colours)
- dispergavimo medžiagos (angl. dispersing agents)
- drėkikliai (angl. humectants, moisture retaining agents)
- druskos pakaitalai (angl. salt substitutes)
- džiovikliai (angl. drying agents)
- emulsikliai (angl. emulsifiers)
- pakavimo dujos (angl. packaging gases)
- fermentiniai priedai (angl. enzyme preparations)
- gardžio stiprikliai (angl. flavour enhancers)
- gardikliai (angl. flavouring agents, flavours)
- kietikliai (angl. firming agents)
- konservantai (angl. preservatives)
- lipnumą mažinančios medžiagos (angl. anti-caking agents)
- miltų technologines savybes gerinantys priedai, miltų apdorojimo medžiagos (angl. improving agents, flour treatment agents)
- miltų balikliai (angl. bleaching agents, bleach)
- nešikliai (angl. carriers)
- paviršiaus apdailos medžiagos (angl. surface finishing agents)
- paviršiaus lipnumą mažinančios medžiagos (angl. release agents)
- plakimo medžiagos (angl. whipping agents)
- plastiškumą gerinančios medžiagos (plastifikatoriai) (angl. plasticizer)
- prieskoninės medžiagos (angl. seasoning agents)
- propelentai (angl. propellants)
- putodariai (angl. foaming agents)
- putojimo slopikliai (antiflomengai) (angl. anti-foaming agents)
- putų stabilizatoriai (angl. foam stabilizers)
- rišikliai (angl. binders)
- rūgštingumą reguliuojančios medžiagos (angl. acidity regulators)
- rūgštikliai (angl. acidifiers)
- rūgštys (angl. acids)
- saldikliai (angl. sweeteners)
- skaidrikliai (angl. clarification agents)
- spalvų fiksatoriai (angl. colour retention agents)
- stabilizatoriai (angl. stabilisers)
- standikliai (stingdikliai) (angl. gelling agents)
- suspendavimo medžiagos (angl. suspending agents)
- šarmai (angl. alkali)
- tekstūros keitimo medžiagos (angl. texture-modifying agents)
- tešlos kildikliai (angl. raising agents, leavening agents)
- tešlos tvirtumą didinančios medžiagos (angl. dough strengtheners)
- tešlos struktūros gerinimo medžiagos (angl. dough conditioners)
- tirpikliai (angl. solvents)
- tirpumą gerinančios medžiagos (angl. solubilizers)
- tirštikliai (angl. thickening agents)
- tūrio didinimo medžiagos (angl. bulking agents)
- kt.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Zita Dzedulionienė. Chemija: vadovėlis VIII–X klasei: suaugusiųjų ir savarankiškam mokymuisi. Kaunas: Šviesa, 2009, 173–174 p. ISBN 978-5-430-05433-5.