Max Frisch

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Max Frisch (Maksas Frišas, 1911 m. gegužės 15 d. Ciuriche, Šveicarija – 1991 m. balandžio 4 d.) – šveicarų architektas, rašytojas, dramaturgas.

Gimė architekto šeimoje Ciuriche (Šveicarija), kur ir praleido didžiąją savo gyvenimo dalį. Maksas Frišas apdovanotas įvairiomis premijomis, buvo daugelio universitetų garbės daktaras.

Gyvenimas ir kūryba

Po abitūros studijavo germanistiką, tačiau netrukus mokslą nutraukė ir dirbo įvairiuose laikraščiuose žurnalistu. 1933 metais jis, kaip reporteris keletą mėnesių keliavo po Pietryčių Europą. Kelionės įspūdžius aprašė savo pirmajame romane "Jurgas Reinhartas. Vasariška lemtinga kelionė". Nuo 1936 iki 1941 m. Frišas studijavo architektūrą ETH Zurich institute. Studijų metu pradėjo rašyti dienoraštį, kurį rašė keletą dešimtmečių. Šis dienoraštis buvo labai svarbus visai jo kūrybai. Baigęs studijas, jis, 1942 m., laimėjo atvirojo baseino projekto konkursą ir tais pačiais metais atidarė savo biurą. Tuo pat metu rašė romaną "Sunkūs žmonės". Netrukus vedė Gertrūdą Konstanciją fon Mejenburg, su kuria susilaukė 3 vaikų. Penktojo dešimtmečio viduryje Frišas per kelias savaites sukūrė dvi pjeses. Ciuricho teatre buvo pastatytos ir kitos dramos.

Jo sukurtos pjesės Maksą Frišą kaip rašytoją padarė žinomu, tačiau iš tiesų jį išgarsino trys romanai: "Štileris", "Homo faber" ir "Tarkim, aš Gantenbeinas". 1955 m. Frišas uždarė savo architektų biurą ir visiškai atsidėjo rašymui. Pripažinimo teatre susilaukė pjesės "Bydermanas ir padegėjai" ir "Andora". Abi yra daugiausia kartų suvaidintos vokiškos, dvidešimtojo amžiaus pjesės. Maksas Frišas daug keliavo, aplankė Ispaniją, Meksiką, JAV, arabų šalis, o nuo 1960 iki 1965 metų daugiausia gyveno Romoje. Ten kurį laiką gyveno su Ingeborga Bachman, kol sutiko Marianą Olers, 1968 m. tapusia antrąja žmona. Abu meilės ryšiai atsispindėjo autobiografiniame apsakyme "Montaukas", manoma reikšmingiausiu jo vėlyvosios kūrybos darbu.

Bibliografija

Romanai

1934 Jurg Reinhardt. Eine sommerliche Schicksalsfahrt (Jurgas Reinhartas. Vasariška lemtinga kelionė)
1943 Die Schwierigen oder J’adore ce qui me brûle (Sunkūs žmonės)
1954 Stiller (Štileris)
1957 Homo Faber
1964 Mein Name sei Gantenbein (Tarkim, aš Gantenbainas)
1968 Erinnerungen an Brecht
1974 Dienstbüchlein
1975 Montauk
1978 Tryptichon. Drei szenische Bilder
1979 Der Mensch erscheint im Holozän
1982 Blaubart
1971 Wilhelm Tell für die Schule

Pjesės

Nun singen sie wieder (Dabar jie vėl dainuoja)(premjera įvyko 1945 m.)
1958 Biedermann und die Brandstifter (Bydermanas ir padegėjai)
1961 Andorra (Andora)
1967 Biographie: Ein SPiel (Biografija: vaidinimas)

Dramos

1946 Santa Cruz (Santa Kruzas)
1946 Die chinesische Mauer (Kinų siena)
1949 Als der Krieg zu Ende war (Kai baigėsi karas)
1951 Graf Öderland (Grafas Ėderlandas)
1953 Don Juan oder Die Liebe zur Geometrie (Don Žuanas arba Mailė geometrijai)