Morfinas
Morfinas (morfijus) – nuskausminantis medikamentas kartu sukeliantis euforiją. Tai esminė veiklioji opiumo medžiaga. Jo vardas suteiktas pagal senovės graikų sapnų ir miego dievo vardą: Morfėjus. Morfijų 1803 m. išskyrė vokietis Saturnietis.[1]
Veikimo mechanizmas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Morfinas farmakologinį poveikį sukelia prisijungdamas prie opioidinių receptorių. Jis šiuos receptorius veikia, kaip agonistas (aktyvuoja).
Opioidiniai receptoriai yra pasiskirstę CNS ir periferiniuose audiniuose. Jų yra ant pirminių aferentinių nervinių galūnių, kuriomis skausmo impulsas perduodamas į nugaros smegenų užpakalinius ragus, nugaros smegenų drebutinėje medžiagoje (lot. substantia gelatinosa), gumbure – visos šios struktūros dalyvauja priimant ir perduodant skausmo impulsą į smegenų žievę. Kiti opioidiniai receptoriai yra vidurinėse smegenyse šalia smegenų vandentiekio esančioje pilkojoje medžiagoje ir pailgosiose smegenyse, pro čia praeina nusileidžiančių neuronų skaidulos, kurios moduliuoja skausmo signalą. Opioidinių receptorių taip pat yra pamato mazguose, pogumburyje, limbinėje sistemoje ir smegenų žievėje.
Išskiriamos 4 opiodinių receptorių šeimos: miu (μ), kapa (κ), delta (δ) ir nociceptino orfanino FQ. Stipriausias agonistinis morfino poveikis yra μ ir κ receptoriams. Aktyvinant Miu (μ) receptorius pasireiškia supraspinalinė analgezija, kvėpavimo slopinimas, euforija, sedacija, vystosi fizinė priklausomybė, miozė, lėtėja žarnyno peristaltika. Kapa (κ) receptorių aktyvinimas sukelia: spinalinę analgeziją, sedaciją, disforiją, miozę.
Visi opiodiniai receptoriai veikia per G baltymą, kuris aktyvuoja fosfolipazę C arba slopina adenilatciklazę. Postsinapsinių receptorių aktyvinimas sukelia kalio kanalų atsidarymą ir membranos hiperpoliarizacija (dėlto slopinami postsinapsiniai potencialai), presinapsinių receptorių aktyvinimas sukelia įtampos valdomų kalcio kanalų užsidarymą ir dėl to slopinamas neuromediatorių (acetilcholino, noradrenalino, serotonino, glutamato, substancijos P) išsiskyrimas ir nervinio impulso perdavimas.
Farmakokinetika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Skyrimo būdai. Skiriamas per os ar parenteriniu būdu (po oda, į raumenis, į veną).
- Absorbcija iš virškinimo trakto lėta ir nepastovi. Žymus morfino pirmojo prasiskverbimo pro kepenis efektas, į sisteminę kraujotaką patenka iki 25% absorbuoto vaisto.
- Pasiskirstymas. Pereina placentinį barjerą ir gali slopinti vaisiaus kvėpavimą. Morfinas mažai lipofiliškas, dėlto tik nedidelis kiekis praeina pro kraujo smegenų barjerą ir patenka į smegenis.
- Metabolizmas ir šalinimas. Morfinas metabolizuojamas kepenyse į gliukuronidus morfino-6-gliukuronidą, kuris pasižymi labai stipriu analgeziniu aktyvumu ir morfino-3-gliukuronidą, neturinčiu analgezinio aktyvumo. Metabolitai išsiskiria su šlapimu ir nedidelė dalis su tulžimi. Morfino veikimo laikas 4-6 valandos.
Poveikis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Analgezija – morfinas, padidindamas skausmo slenkstį ir keisdamas skausmo suvokimą, sukelia analgeziją, todėl skausmas nebejaučiamas.
- Euforiją ir sedacija, kartais disforija. Euforijai sukelti paprastai užtenka terapinių morfino dozių.
- Kvėpavimo slopinimas – pasireiškia dėl slopinančio morfino poveikio pailgosiose smegenyse esančiam kvėpavimo centrui. Padidėjęs anglies dioksido kiekis kraujyje, gali sukelti smegenų kraujagyslių vazodilatacija ir intrakranijinio slėgio padidėjimą. Kvėpavimo slopinimas viena dažniausių mirties priežasčių perdozavus morfino.
- Miozė (vyzdžio susitraukimas) dėl parasimpatinio n. oculomotorius branduolio aktyvinimo vidurinėse smegenyse. Perdozavus morfino be kvėpavimo slopinimo būdingas vyzdžių susitraukimas iki aguonos grūdo dydžio.
- Kosulio reflekso slopinimas
- Pykinimas ir vėmimas dėl tiesioginio area postrema chemoreceptorių dirginimo.
- Didelės dozės sukelia stuporą ar komą.
- Virškinimo sistema – slopina peristaltika ir sukelia vidurių užkietėjimą, sukelia tulžies latakų lygiųjų raumenų tonuso padidėjimą.
- Šlapimo sistema – didina šlaplės ir šlapimo pūslės raukų tonusą, gali sukelti šlapimo susilaikymą.
- Širdies ir kraujagyslių sistema – tik didelės dozės gali sukelti bradikardiją ir hipotenziją.
- Histamino išsiskyrimas iš putliųjų ląstelių dėl tiesioginio morfino poveikio. Išsiskyręs histaminas sukelia dilgėlinę, prakaitavimą, kartais gali pasireikšti bronchokostrikcija.
Dėl ilgalaikio vartojimo atsirandantys neigiami efektai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Tolerancija pasireiškia kartotinai naudojant morfiną, dėl jos sumažėja analgezinis, sedacinis, euforinis ir kvėpavimą slopinantis morfino poveikis, dėl to norimam efektui pasiekti reikia didinti dozę. Tolerancija nesivysto miozę ir vidurių užkietėjimą sukeliantiems poveikiams.
- Priklausomybė. Sukelia stiprią psichologinę ir fizinę priklausomybę.
Terapinės indikacijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Malšinti stipriam ūmiam skausmui pvz.: sukeltam traumos, nudegimo, operacijos, miokardo infarkto, pankreatito.
- Malšinti stipriam lėtiniam skausmui sukeltam navikų ir kitų priežasčių.
- Dusuliui slopinti plaučių edemos metu.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Martynas Yčas. Apie biologiją. Kaunas: Candela, 1994, 301 p. ISBN 9986-400-03-1.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Richard A. Harvey PhD, Pamela C. Champe Lippincott’s Illustrated Reviews: Pharmacology, 4th Edition, Publisher Lippincott Williams & Wilkins Fourth, North American Edition edition (July 16, 2008), Language: English ISBN 0781771552; ISBN 978-0781771559
- Anthony J. Trevor, Bertram G. Katzung, Susan B. Katzung & Trevor’s Pharmacology: Examination & Board Review, Publisher: McGraw-Hill Medical; 7 edition (September 1, 2004) Language: English ISBN 0071422900; ISBN 978-0071422901