Mongolų raštas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Mongolų raštas | |
|---|---|
| |
| Tipas | abėcėlė |
| Naudojamas kalbose | mongolų, evenkų |
| Rašymo kryptis | iš viršaus į apačią |
| Laikotarpis | 1208 m.-dabar |
| ISO 15924 | mong |
| Kilmė | Sinajaus raštas Finikiečių raštas Aramėjų raštas Sirų raštas Sogdų raštas Uigūrų raštas Mongolų raštas |
| Dukterinės sistemos | Mandžiūrų raštas, Galiko raštas, Todo bičig |
Mongolų raštas (Монгол бичиг) – pirmoji iš keleto rašto sistemų, sukurtų mongolų kalbai užrašyti ir plačiausiai naudota iki kirilicos įvedimo 1946 m. Ji kilusi iš uigūrų rašto, kuris savo ruožtu yra tolimas finikiečių rašto palikuonis. Kaip ir daug kitų Rytų Azijoje paplitusių rašto sistemų, mongolų rašto kryptis yra iš viršaus į apačią. Uigūrų raštas, taip pat iš jo kilusios rašto sistemos - mongolų, mandžiūrų ir buriatų yra vienintelės rašto sistemos, kuriose rašoma iš viršaus į apačią ir iš kairės į dešinę. Taip nutiko todėl, kad uigūrai pasuko iš sogdų kilusio rašto kryptį 90 laipsnių prieš laikrodžio rodyklę, kad šis būtų panašesnis į kinų raštą, tačiau nepakeitė raidžių orientavimo.
Nors mongolų kalbai užrašyti pradėtas naudoti jau XIII a., ilgą laiką greta jo naudotos ir kitos, negiminingos rašto sistemos: phagspos raštas ir sojombo raštas. Kad atskirtų nuo jų, dar vadintas Uyghurjin raštu (Uigūriško stiliaus raštu). Iš jo XVI a. išsivystė trys dukterinės rašto sistemos, naudotos mongolų ir mandžiūrų kalboms.
Šiuo metu Mongolijoje šį raštą yra pakeitusi kirilica. Su nedideliais pakeitimais raštas vis dar oficialiai vartojamas tarp Vidinėje Mongolijoje mongolų ir evenkų kalboms.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vertikalusis mongolų raštas išsivystė kaip uigūrų rašto adaptacija mongolų kalbai. Jį pradėjo naudoti uigūrų raštininkas Tatar-Tonga, kuris apie 1204 m. vykstant karui tarp mongolų ir naimanų buvo paimtas į mongolų nelaisvę. Pirmaisiais amžiais nebuvo didesnių šio rašto skirtumų nuo uigūrų rašto.
Abėcėlė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Raidžių užrašymas skiriasi priklausomai nuo to ar jos yra žodžio pradžioje, viduryje ar pabaigoje.
| Raidės | Lotyniškas atitikmuo | Kirilicos atitikmuo | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Pradžia | Vidurys | Pabaiga | |||||
| a | А | ||||||
| e | Э | ||||||
| i, yi | И,Й, Ы, Ь | ||||||
| o, u | О, У | ||||||
| ö, ü | Ө, Ү | ||||||
| n | Н | ||||||
| ng | Н, НГ | ||||||
| b | Б, В | ||||||
| p | П | ||||||
| q | Х | ||||||
| γ | Г | ||||||
| k | Х | ||||||
| g | Г | ||||||
| m | М | ||||||
| l | Л | ||||||
| s | С | ||||||
| š | Ш | ||||||
| t, d | Т, Д | ||||||
| č | Ч, Ц | ||||||
| ǰ | Ж, З | ||||||
| y | Е, Ё, И, Ю, Я | ||||||
| r | Р | ||||||
| v | В | ||||||
| f | Ф | ||||||
| ḳ | К | ||||||
| (c) | (ц) | ||||||
| (z) | (з) | ||||||
| (h) | |||||||
Pavyzdžiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Transliteracija:Vikipediya čilügetü nebterkei toli bičig bolai
Kirilica: Википедиа Чөлөөт Нэвтэрхий Толь Бичиг Болой.
Transkriptiškai: Vikipedia chölööt nevterkhii toli bichig boloi.
Vertimas: Vikipedija, laisvoji enciklopedija
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Šis straipsnis apie Mongoliją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |