Moabas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Šis straipsnis apie istorinį regioną. Apie miestą JAV skaitykite straipsnyje Moabas (Juta).
| Senovės Sirijos regionas: Moabas (מוֹאָב) | |
|---|---|
| |
| Šalis | vakarų Jordanija |
| Tautos | moabitai |
| Valstybės | Moabo karalystė |
| Miestai | Dibonas |
| |
Moabas (hebr. מוֹאָב = Mo'av) – senovės Artimųjų Rytų (Istorinės Sirijos) regionas, buvęs dabartinės Jordanijos vakarinėje dalyje, dab. Madabos ir Karako muhafazų teritorijoje. Pagal regioną jos gyventojai vadinami moabitais – semitų gentis, kalbėjusi atskira moabitų kalba.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Amono regionas buvo išsidėstęs aukštumose į rytus nuo Negyvosios jūros, kuri moabitus skyrė nuo Judėjos. Vakaruose jis siekėsi su Arabijos dykuma. Į šiaurę nuo jo buvo Amonas, o į šiaurės vakarus – Gileadas. Pietiniai moabitų kaimynai buvo edomitai. Svarbiausia Moabo upė buvo Arnonas.
Pagrindinis moabitų miestas buvo Dibonas. Kiti svarbūs miestai buvo Madaba, Baalmeonas, Aroeris ir Karakas. Moabitų teritorija ir miestai sudarė atkarpą svarbiaus prekybinio Karalių kelio, kuris jungė Damaską šiaurėje su Akabos įlanka pietuose.
Raida
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Terminas hieroglifais | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| mjbw Mib/Mab |
| ||||||
Jau XVII a. pr. m. e. Egipto tekstuose yra minimos Šutu gentys, gyvenančios už Jordano upės, kurias kai kurie mokslininkai laiko moabitų ir amonitų protėviais. Pirmą kartą Moabo pavadinimas (kaip mjbw) aptinkamas XIII a. pr. m. e. Naujosios Egipto karalystės tekstuose. Pasak izraelitų tradicinės istorijos, moabitai, kaip ir jiems giminingi amonitai, buvo Loto palikuonys. Izraelitai juos laikė gimininga tauta.
Remiantis Biblija, kai izraelitai apie XII a. pr. m. e. migravo iš Egipto į Pažadėtąją žemę, moabitai atsisakė juos praleisti pro savo teritoriją. Tuo metu į šiaurės vakarus nuo Moabo teritorijas valdė amoritų karalius Sihonas. Šio karalystę nukariavus, ten įsitvirtino izraelitų Reubeno gentis. Susikūrus Izraelio karalystei, izraelitai bandė prisijungti ir Moabą, kas skatino moabitus konsoliduotis ir sukurti Moabo karalystę. Pagrindinė moabitų dievybė buvo Kemošas, laikytas karalystės globėju.
Biblijoje teigiama, kad Dovydo laikais Moabas buvo įjungtas į Izraelio sudėtį, tačiau karaliaus Rehoboamo laikais atgavo autonomiją, o Ahabo laikais ir visiškai atsiskyrė. Nepriklausomos karalystės faktą patvirtina Moabitų akmuo, pasakojantis apie Moabo karaliaus Mešos karus su Izraeliu.
Palestiną nukariavus Asirijos imperijai, Moabas tapo jos duoklininku. Minimi keli sukilimai. Vėliau valdė Naujoji Babilono karalystė (585–539 m. pr. m. e.), Achemenidų imperija (539–332 m. pr. m. e.). Tačiau šį atokų regioną prie pat dykumos valdyti buvo sunku, ir kontrolė čia buvo minimali. Moabą nusiaubus dykumų klajokliams kidaritams, o vėliau čia keliantis nabatėjams, moabitų etninė grupė greičiausiai asimiliavosi. Todėl antikiniais laikais vietoj moabitų jau minimi tiesiog arabai.
Paskutiniaisiais amžiais prieš mūsų erą regioną valdė Nabatėjų karalystė, kuri 106 m. prisijungė prie Romos imperijos kaip Arabijos provincija.
Žinomi valdovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Visos datos yra apytikrės.
- Kamošjatas (ca. 880–850 m. pr. m. e.);
- Meša (ca. 850–810 m. pr. m. e.);
- Kemoš-Nadabas I (800 m. pr. m. e.);
- Kemoš-Nadabas II (735 m. pr. m. e.);
- Kemoš-Nadabas III
| ||||||||||||||||||||||||||||||||
