Motiejus Lozoraitis

Motiejus Lozoraitis (1866 m. sausio 17 d. Baltrušiai, Griškabūdžio valsčius – 1907 m. liepos 31 d. Kaunas) – Lietuvos teisininkas, visuomenės veikėjas, varpininkas.

Sūnus Stasys Lozoraitis. 1889 m. baigė Maskvos universitetą, studijuodamas priklausė Maskvos lietuvių studentų draugijai. Bendradarbiavo „Šviesoje“. 1889–1898 m. Mintaujos gimnazijoje stažavosi teismo kandidatu, pirmasis iš lietuvių tapo advokatu. 1889 m. liepos 23 d. jo tėviškėje įvykusio II varpininkų suvažiavimo pirmininkas. Rėmė „Varpo“ ir „Ūkininko“ leidybą pinigais. 1890–1895 m. – Literatiškosios komisijos narys. 1890–1893 m. „Varpo“ politinio skyriaus vedėjas.

Buvo nuosaikusis varpininkas. 1890–1896 m. jo straipsniai darė įtaką Lietuvos visuomeninės minties raidai – jis buvo už socializmą, pasiekiamą evoliucijos, reformų būdu, nepritarė revoliucijai. Spręsdamas visuomeninius klausimus laikėsi vokiečių istorinės mokyklos metodologijos. Manė, kad Lietuvai svarbu plėtoti švietimą ir šitaip didinti žemės ūkio darbo našumą. 1895 m. Sankt Peterburge Rusijos geografų draugijos susirinkime perskaitė lietuvių spaudos draudimą smerkiantį pranešimą „Lietuviai ir rusiškas raidynas“ (išspausdintas laikraščio „Živaja Starina“ 1895, Nr. 3/4 ir „Varpe“ 1896, Nr. 7). 1895 m. su A. Sketeriu prašė Rusijos administracijos leisti steigti Mintaujoje lietuvių savaitraštį „Artojas“. Nuo 1898 m. advokatas Kaune.^[1]