Nothing Special   »   [go: up one dir, main page]

Pereiti prie turinio

Lebed XI

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lebed XI
Tipas Žvalgybinis ir artilerijos koregavimo orlaivis
Gamintojas Акционерноe общество воздухоплавания "В. А. Лебедев"
Kūrėjas Vladimiras Lebedevas
Gamybos metai 1915-1916
Pirmas skrydis 1915 m. gruodžio 28 d.
Pagrindiniai naudotojai Rusijos Imperijos karinės oro pajėgos
Pagaminta vnt. 10-15
Variantai „Lebed‘-LM1“
„Lebed‘ XII“
„Lebed‘ XIII“
Prototipas Albatros B.II

„Lebed' XI" (rus. „Лебедь ХI“) – Pirmojo pasaulinio karo pradžioje Rusijos Imperijos įmonės „Lebed“ atgalinės inžinerijos būdu iš trofėjinių vokiškų lėktuvų gamintų žvalgybinių orlaivių serijos pavadinimas.

Sankt Peterburgo Komendanto aerodrome (rus. Коменда́нтский аэродро́м) 1914 m. įsikūrusi įmonė „V. A. Lebedevo plaukiojimo oru akcinė bendrovė“ (rus. Акционерноe общество воздухоплавания „В. А. Лебедев“) savo veiklos pradžioje gamino Prancūzijos gamintojų žvalgybinių ir sportinių orlaivių Deperdussin (SPAD), Nieuport IV, Farman IV, Voisin licencines kopijas.[1] Lebedevo įmonė kai kuriuos užsienyje sukurtus orlaivius kiek modifikuodavo bei jiems priskirdavo savo pavadinimus, pvz. „Sopwith Tabloid“ kopijos tapo „Lebed‘ VII“ ir „Lebed‘ VIII“, o jų pagrindu buvo sukurtas „Lebed‘ X“.

Prasidėjus Pirmam Pasauliniam karui įmonė pradėjo remontuoti ir tobulinti trofėjinius vokiškus lėktuvus, juos pritaikydama Rusijos Imperijos karo aviacijos poreikiams. Rusijos kariuomenė vienodai mokėjo už suremontuotą trofėjinį ar naujai pastatytą orlaivį, todėl trofėjinių orlaivių atstatymu perdirbimu greitai užsiėmė bent keli Rusijos gamintojai.[2] Vienų populiariausių trofėjinių vokiškų lėktuvų – įmonės Albatros Flugzeugwerke sukurti ir gaminti B tipo lėktuvai, daugiausiai – Albatros B.II ir jo derivatyvai, tapo pagrindu įmonės įkūrėjo Vladimiro Lebedevo sukurtai konstrukcijai „A tipo biplanas Lebed‘ XI“ (rus. „Биплан типа А1 Лебедь-ХI“). Keletą Albatros B.II Rusijos pajėgos užgrobė 1915 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. prie Mintaujos (Jelgavos) vykusių mūšių metu.[1] Iš skirtingų trofėjinių orlaivių dalių surinktas ir kiek modifikuotas orlaivis su pavadinimu „Lebed' XI“ į orą pirmą kartą pakilo 1915 m. gruodžio 28 d. Sankt Peterburge.[3]

„Lebed‘ XI“ buvo gaminami iš skirtingų orlaivių dalių, todėl beveik kiekvienas lėktuvas buvo unikalus – skyrėsi varikliai, sparnų ilgis ir plotas, netgi spyrių skaičius.[2] Pavyzdžiui, Lebed' XI Nr. 1, 2, 5 ir 6 sparnų mojis siekė 13,0 m, o Nr. 3 – 14,5 m, sparno plotas Nr. 1 – 39,0 m², Nr. 2 – 40,8 m², Nr. 3 – 43 m², Nr. 5 -43,6 m², Nr. 6 – 42,2 m².[1] Iš viso buvo naudojami 6 skirtingų dydžių sparnų komplektai.[4] Gamintojai mėgino naudoti vokiškus vandeniu aušinamų vienaeilius 100 AG (74 kW) Mercedes D.I, 120 AG (89 kW) Mercedes D.II, Benz Bz.II arba Argus As.II variklius, yra duomenų, kad buvo montuojami ir 160 AG galios Maybach Mb.III varikliai.[4][5] Jų nesant buvo naudojami ir pagal licenciją Rusijoje gaminti prancūziškos konstrukcijos oru aušinami žvaigždiniai 150 AG (112 kW) galios Salmson P9 varikliai.[2][3] Variklių ir sparnų įvairovė atsispindi ir jų indeksuose – nuo A1 iki A8.

Lebed‘ XI buvo gaminami 1915–1916 m., iš dalies naudojant iš fronto tiekiamas trofėjines dalis. Orlaiviui buvo priskirtos žvalgybinės ir artilerijos koregavimo funkcijos. Rusijos kariuomenė užsakė 225 tokius orlaivius, tačiau išlikę duomenys leidžia teigti, jog buvo pagaminta ir karinius dalinius pasiekė tik 10 vnt.[3][6] arba iki 15 vnt.[1]

Vėliau, „Lebed‘ XI“ pagrindu buvo sukurtos jo modifikacijos „Lebed‘-LM1“, „Lebed‘ XII“ ir „Lebed‘ XIII“.[3][7]

Techniniai duomenys

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lebed' XI piešinys iš trijų projekcijų

Dėl skirtingų naudojamų dalių atskiri Lebed' XI egzemplioriai pasižymėjo gana skirtingomis skrydžio charkteristikomis.

Tipas Žvalgybinis orlaivis
Ekipažas 2
Keleivinės vietos
Ilgis 8,00 m
Aukštis
Sparnų ilgis
Sparnų tipas Biplanas
Sparnų kampas
Sparnų plotas 40,80 - 43,00 m²
Tuščioji masė 735 - 820 kg
Pilnoji masė 1085 - 1170 kg
Maksimali masė
Variklis (-iai) Argus AS II
Benz Bz.II
Benz Bz.III
Mercedes D.I
Mercedes D.II
Mercedes D.III
Maybach Mb.III
Salmson P.9
Traukos jėga
Kreiserinis greitis
Didžiausias greitis 130 - 135 km/h
Mach
Skrydžio aukštis
Didžiausias aukštis 3500 m
Skrydžio nuotolis
Kovinis skrydžio nuotolis
Kilimo greitis
Kuro atsargos
krydžio trukmė


Visi Lebed' XI buvo ginkluoti vienu[2] žvalgo valdomu 7,7 mm kalibro kulkosvaidžiu ir galėjo vežti iki 90 kg bombų.

  • (RU) Chant, Chris (2012). Austro-Hungarian Aces of World War 1. Osprey Publishing. ISBN 978-1-78200-890-3.
  • (RU) Durkota, A, Darcey, T., Kulikov, V., The Imperial Russian Air Service;
  • (RU) Kelly, Maurice (2009). Russian Motor Vehicles: The Czarist Period 1784 to 1917. Veloce Publishing Ltd. ISBN 978-1-84584-213-0.
  • (RU) Лебедев Лебедь-XI, The Flying Machines;
  • (RU) Лебедь ХI, Уголок неба;
  • (RU) Маслов, Михаил, Русские самолеты 1914–1917;
  • (RU) Маслов, Михаил , Куликов, Виктор „Лебедь-XII“ и другие „Альбатросы“ В.А.Лебедева, Авиация и Время 1998-03;
  • (RU) Самолет-разведчик „Лебедь.ХI“, Авиару.рф.
  • (EN) Sutton, Alan; Wood, Alan C. (2017). Military Aviation of the First World War. Fonthill Media.
  • (RU) Шавров В.Б., История конструкций самолетов в СССР до 1938 г.;
  • (RU) Vadim B. Shavrov, History of aircraft construction in the USSR (Istoriya Konstruktsij Samoletov v SSSR.), Vol 1-2, Moskva, Mashinostroenie, 1994, ISBN 5-217-02528-X.
  • (EN) Taylor, Michael J. H. (1989). Jane’s Encyclopedia of Aviation. London: Studio Editions. p. 570.
  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Лебедев Лебедь-XI, The Flying Machines
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 Лебедь ХI, Уголок неба;
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 Sutton, Alan; Wood, Alan C. (2017). Military Aviation of the First World War. Fonthill Media.
  4. 4,0 4,1 Шавров В.Б., История конструкций самолетов в СССР до 1938 г.;
  5. Vadim B. Shavrov, History of aircraft construction in the USSR (Istoriya Konstruktsij Samoletov v SSSR.), Vol 1-2, Moskva, Mashinostroenie, 1994, ISBN 5-217-02528-X.
  6. Chant, Chris (2012). Austro-Hungarian Aces of World War 1. Osprey Publishing. p. 20.
  7. Kelly, Maurice (2009). Russian Motor Vehicles: The Czarist Period 1784 to 1917. Veloce Publishing Ltd. p. 54.