Oskaro jaukas

Oskaro jaukas (angl. Oscar bait) – kino bendruomenėje paplitęs terminas nusakyti filmui, kurio svarbiausias tikslas – pritraukti žiūrovų laimint prestižinį Akademijos apdovanojimą, populiariai vadinamą „Oskaru“.^[1] Priimta laikyti, kad tokie filmai turi šias savybes:

• Išleidžiami kiek leidžia taisyklės vėliau, paprastai lapkritį arba gruodį, kad balsavimo metu balsuotojai dar būtų išlaikę šviežius įspūdžius
• Filme vaizduojami dramatiški įvykiai ar asmenybės – holokaustas, vergovė. Jei veiksmas vysta moderniais laikais, pagrindiniai personažai dažnai turi psichinės sveikatos problemų.
• Didelis biudžetas, prabangi scenografija, kostiumai, ypač istorinių dramų.
• Garsūs, anksčiau apdovanojimus laimėję aktoriai ir aktorės.

Istoriškai svarbiausiu „Oskaro jauku“ laikomas filmas „Elnių medžiotojas“.^[2] Jo prodiuseris Allan Carr manė, kad filmas per daug liūdnas ir nepatiks plačiosioms masėms, nebent laimėtų Oskarą – tokiu atveju apdovanojimas sužadintų žmonių smalsumą. Allan Carr ėmėsi taktikos išleisti filmą kaip įmanoma vėliau, iš pradžių parodyti jį uždaruose seansuose tik kiek galima labiau ribotai auditorijai – filmų kritikams bei JAV Kino meno ir mokslo akademijos nariams, o plačiajai publikai filmą pristatyti tik po Oskaro nominacijos, panaudojant nominacijos faktą reklamose. Filmo išleidimas prieš pat termino pabaigą ribotai auditorijai siekiant pasididinti šansus laimėti Akademijos apdovanojimą buvo naudojamas ir anksčiau – „Karalienė Kristina“ 1933 m., arba „Vėjo nublokšti“ 1939 m.^[3] Tačiau „Elnių medžiotojo“ atvejis buvo pirmasis, kur Oskaro nominacijos siekta marketingo tikslais. Plačiajai publikai jis buvo išleistas jau nominuotas „Oskarams“ devyniose apdovanojimų kategorijose, ir šį faktą pabrėžė visos reklamos. Iš devynių nominacijų jis galiausiai laimėjo penkis apdovanojimus. Vėliau tokią strategiją pradėjo kopijuoti bei tobulinti toliau visos Holyvudo kino studijos savo „Oskaro jaukams“.^[2]

Kiek žinoma, pirmą sykį terminas „Oscar bait“ buvo panaudotas 1948 m. JAV laikraštyje „Naujoji respublika“ (angl. The New Republic), filmo „Apačių fortas“ apžvalgoje. Vėliau jį kartais panaudodavo ir kitos kino apžvalgos, tačiau išpopuliarėjo ir tapo kino kultūros dalimi po filmo „Elnių medžiotojas“.

XXI a. pradžioje sąvoka įgijo vis labiau neigiamą reikšmę tiek tarp kino kritikų, tiek tarp žiūrovų. Į „Oskaro jauko“ strategiją pradėta žiūrėti kaip į cinišką piktnaudžiavimą taisyklėmis, prestižo pretenziją, žalą kino menui. Vienas labiausiai kritikuotų atvejų buvo filmas „Extremely Loud & Incredibly Close“, nominuotas dviem „Oskarams“, tačiau susilaukęs labai nevienareikšmių kritikų apžvalgų, o apžvalgų agregatoriuje „Rotten Tomatoes“ tuo metu tegavęs 45% įvertinimų vidurkį.^[1][4]

„Oskaro jaukai“ yra dažnai parodijuojami kino komedijose. Vienos žymiausių parodijų – filmas „Tropikų griaustinis“.