Juodasis akmuo (islamas)
Juodasis akmuo (arab. ٱلْحَجَرُ ٱلْأَسْوَد = al-Ḥajaru al-Aswad) – akmuo, įmūrytas rytinėje Kaabos, musulmonų pagrindinės mečetės al Masdžid al Charamo svarbiausios dalies, sienoje.[1] Yra 1,5 m aukštyje.[1] Musulmonai akmenį garbina kaip islamo relikviją, kuri, pasak padavimo, siekia Adomo ir Ievos laikus.[2]
Akmuo buvo garbinamas Kaaboje dar ikiislamiškais pagonybės laikais. Pagal padavimą, nepažeistą akmenį į Kaabos sieną 605 m. (likus penkeriems metams iki pirmojo apreiškimo) įmūrijo pranašas Mahometas. Nuo tada jis suskaidytas į fragmentus ir dabar yra įrėmintas sidabru.[1] Jo išvaizda primena tamsią suskilusią uolą, glotniai nuglūdintą piligrimų. Remiantis padavimu, akmuo nukrito iš dangaus kaip ženklas Adomui ir Ievai statyti aukurą. Manoma, kad tai buvo meteoritas.[3]
Per chadžą piligrimai apibėga Kaabą ir bando pabučiuoti Juodąjį akmenį.[4][5] Nors Juodasis akmuo yra garbinamas, islamo teologai pabrėžia, kad jis neturi dieviškos reikšmės ir kad jo svarba yra istorinio pobūdžio.[6]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 Juodasis akmuo. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-07-17).
- ↑ Sheikh Safi-ur-Rehman al-Mubarkpuri (2002). Ar-Raheeq Al-Makhtum (The Sealed Nectar): Biography of the Prophet. Dar-us-Salam Publications. ISBN 978-1-59144-071-0.
- ↑ Burke, John G. (1991). Cosmic Debris: Meteorites in History. University of California Press. pp. 221–23. ISBN 978-0-520-07396-8.
- ↑ Elliott, Jeri (1992). Your Door to Arabia. Lower Hutt, N.Z.: R. Eberhardt. ISBN 978-0-473-01546-6.
- ↑ Mohamed, Mamdouh N. (1996). Hajj to Umrah: From A to Z. Amana Publications. ISBN 978-0-915957-54-5.
- ↑ Hedin, Christer (2010). „Muslim Pilgrimage as Education by Experience“. Scripta Instituti Donneriani Aboensis. 22: 176. CiteSeerX 10.1.1.1017.315. doi:10.30674/scripta.67366. OCLC 7814979907. S2CID 191262972.