Jennifer Connelly

Jennifer Connelly
2010 m.
Tikras vardas	Jennifer Lynn Connelly
Gimė	1970 m. gruodžio 12 d. (53 metai) Kairas, JAV
Šalis	JAV
Išsilavinimas	Jeilio universitetas Stanfordo universitetas
Sutuoktinis	Paul Bettany
Vaikai	3
Aktyvumo metai	1982–
Užsiėmimas	aktorė
Žymesni vaidmenys
Alicija „Nuostabus protas“ (2002 m.)
Apdovanojimai
Oskaras už geriausią antrojo plano vaidmenį (2002 m.)

Dženifer Koneli (angl. Jennifer Connelly, g. 1970 m. gruodžio 12 d.) – amerikiečių aktorė ir modelis. Karjerą pradėjusi vaikystėje, vėliau ji sėkmingai perėjo prie suaugusiųjų vaidmenų, o 2002 m., 74-osios Oskarų teikimo ceremonijos metu, pelnė Oskarą už geriausią moters antrojo plano vaidmenį filme „Nuostabus protas“.

2005 m. Koneli tapo „Amnesty International“ ambasadore. Ji taip pat yra buvusi kompanijų „Balenciaga“, „Luis Vuiton“, „Revlon“ reklaminiu veidu, o žurnalai „Time“, „Vanity Fair“ ir laikraštis „Los Angeles Times“ ne kartą įtraukė ją į gražiausių pasaulio moterų sąrašus.

Dženifer Koneli^[1][2] gimė Kaire, Niujorko valstijoje, Katskilo kalnuose, kaip vienintelis antikvariato pardavėjos Ilene ir drabužių gamintojo Gerardo Karlo Connelly vaikas^[3]. Ji turi vyresnę seserį iš ankstesnės tėvo santuokos^[4][5]. Jos tėvas buvo airių ir norvegų kilmės katalikas^[6][7], o motina buvo žydė^[8][9][10] Koneli protėviai iš motinos pusės buvo žydų emigrantai iš Lenkijos ir Rusijos^[11][6]. Dženifer daugiausia augo Bruklino aukštumose, netoli Bruklino tilto, kur lankė privačią „Saint Ann‘s“ meno mokyklą „Saint Ann’s“^[6]. 1976 m. jos tėvas susirgo astma, todėl šeima, norėdama išvengti miesto smogo, persikėlė į Vudstoką, Niujorko valstijoje.^[4]. Po ketverių metų šeima grįžo į Bruklino aukštumas, o Dženifer vėl lankė Saint Ann’s mokyklą^[1].

Baigusi vidurinę mokyklą, Koneli išvyko į Jeilio universitetą studijuoti anglų literatūros. Ji apibūdino save kaip sąžiningą studentę, kuriai „nelabai rūpėjo socialinis gyvenimas, miegas ar maistas. Buvau tikrai rimta ir beveik visą laiką, kai nebuvau paskaitose, praleisdavau teisės mokyklos bibliotekoje, kuri dirba 24 valandas per parą“.^[12]. Po dvejų metų Jeilio universitete Koneli persikėlė į Stanfordo universitetą studijuoti dramos^[13]. Tėvų paskatinta tęsti karjerą kine^[5], Connelly paliko koledžą ir tais pačiais metais grįžo į kino pramonę^[14].

Kai Koneli buvo dešimt metų, jos tėvo draugas reklamos vadybininkas pasiūlė šiai dalyvauti modelio atrankoje. Tėvai nusiuntė jos nuotrauką į „Ford Model Agency“, kuri netrukus įtraukė ją į savo sąrašą. Dženifer pradėjo dirbti modeliu spausdintinėms reklamoms, o paskui perėjo prie televizijos reklamų^[5]. 1986 m. interviu laikraščiui „The Guardian“ ji atskleidė, kad, šiek tiek padirbėjusi modeliu, nesiekė tapti aktore. 1986 ir 1988 m. ji pasirodė ant kelių amerikiečių paauglių žurnalo „Seventeen“ numerių viršelių^{[15][16][17][18]}. 1986 m. gruodį Dženifer įrašė dvi popmuzikos dainas Japonijos rinkai, nors nemokėjo šios kalbos.^[19].

Kai motina ėmė ją vesti į aktorių atrankas, vienuolikmetė Dženifer greitai buvo atrinkta antraplaniam šokėjos ir aktorės Deboros Gelly vaidmeniui Sergio Leone epopėjoje „Kartą Amerikoje“. Juosta buvo filmuojama 1982–1983 m., o į ekranus išleista 1984 m.^[6] Per atranką Dženifer pasirodymas ir jos nosies panašumas į Elizabeth McGovern, kuri vaidino suaugusią heroję, įtikino režisierių ją pasirinkti vaidmeniui^[3][20].

Pirmasis pagrindinis Dženifer vaidmuo buvo 1985 m. kito italų režisieriaus Dario Argento filme „Fenomenas“. Filme ji vaidina merginą, kuri psichiškai bendrauja su vabzdžiais, kad galėtų persekioti Šveicarijos mokyklos, į kurią įstojo, mokinių žudiką^[21]. Filmavimo metu ją užpuolė šimpanzė ir vos nenukando piršto^[22][23].

Dar vieną pagrindinį vaidmenį Koneli atliko tais pačiais metais pasirodžiusiame filme „Septynios minutės rojuje“^[24].

Koneli sulaukė tarptautinio pripažinimo 1986 m. pasirodžius Jim Henson fantastiniam filmui „Labirintas“ su David Bowie, kuriame ji suvaidino paauglę, siekiančią išgelbėti brolį iš goblinų pasaulio. Nors filmas nebuvo pelningas^[25], vėliau tapo kultine klasika^[26]. Vis tik laikraštis „The New York Times“, pažymėdamas Dženifer atliekamo vaidmens svarbą, neigiamai įvertino jos vaidybą: „Dženifer Koneli, kaip Sara, deja, nuvylė. … Ji atrodo teisingai, bet jai trūksta įtikinamumo ir atrodo, kad ji skaito surepetuotas eilutes, kurios deklamuojamos be tikėjimo savo tikslu ar tikro poreikio jį pasiekti“^[27]. 1988 m. Dženifer įkūnijo baleto studente italų filme „Etoile“, kuris buvo išleistas 1989 m.^[28], ir suvaidino koledžo studentę Gabby Michael Hofmano filme „Kai kurios merginos“^[29].

1990 m. Dennis Hopper režisavo filmą „Žaidimas su ugnimi“, kuriame Koneli vaidino šantažuojamą moterį Gloriją Harper^[30]. Filmas patyrė nesėkmę, tačiau jos vaidyba sulaukė pagyrų, taip pat aptarimų centre atsidūrė scena, kurioje ji pirmą kartą apsinuogino. Tais pačiais metais režisierius Garry Marshall svarstė galimybę jai vaidinti Vivian Vard filme „Graži moteris“, tačiau galiausiai nusprendė, kad Dženifer per jauna šiam vaidmeniui^[31].

Kitas Koneli filmas buvo 1991 m. romantinė komedija „Kaip padaryti karjerą“, kurioje jis vaidino kartu su Frank Whaley^[32]. Vėliau tais pačiais metais pasirodė didelio biudžeto „Disney“ filmas „Žmogus–raketa“, tačiau be ženklesnio postūmio jos karjerai^[33].

1994 m. pasirodė argentiniečių ir amerikiečių drama „Apie meilę ir šešėlius“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Antonio Banderasas. 1995 m. Koneli vaidino koledžo studentę režisieriaus John Singletono suvaidino filme „Aukštasis mokslas“^[34]. 1996 m. ji pasirodė nepriklausomame filme „Tolimas uostas“, kur suvaidino Holivudo studijos darbuotoją, kuri rašo scenarijų, paremtą savo pačios traumomis^[35].

1996 m. pasirodė kriminalinis filmas „Malholando uola“, kuris, nors ir patyrė finansinę nesėkmę^[36], bet sulaukė dėmesio dėl erotinių scenų su Koneli ir John Malkovich^[37]. Po šios juostos aktorė nusprendė imtis vaidmenų mažo biudžeto filmuose, pvz., „Išgalvotas Ebotų gyvenimas“, už kuriuos sulaukė kritikų pagyrų^[38][39], bei fantastiniame filme „Tamsusis miestas“.

2000 m. Koneli nusifilmavo Ed Harris biografiniame filme „Polokas“, kuriame suvaidino pagrindinio herojaus meilužę Ruth^[40], bei kanalo „Fox“ draminiame seriale „The Street“.^[41]

Ruošdamasi vaidmeniui Daren Aronofsky filme „Rekviem svajonei“ Koneli išsinuomojo butą name, kuriame gyveno jos herojė, izoliavosi, tapė ir bandė kurti drabužius, kaip tai darė jos personažas, taip pat lankė priklausomų asmenų grupių susirinkimus. Filmo aktoriai vėliau sulaukė kritikų liaupsių už fizinės ir psichinės degradacijos vaizdavimą^[42].

Tais pačiais 2000 m. Koneli pasirodė filme „Mirusiųjų pažadinimas“, sukurtame pagal to paties pavadinimo 1986 m. romaną, ir suvaidino Sarą Viljams, aktyvistę, žuvusią nuo automobilyje padėtos bombos Mineapolyje^[43]. Iš pradžių režisierius Keith Gordonas nenorėjo skirti Dženifer šio vaidmens, nes nelaikė jos rimta aktore. Koneli agentė Risa Shapiro įtikino jį pažiūrėti Dženifer pasirodymą filme „Tolimas uostas“. Vėliau Gordonas sakė: „Net jos žvilgsnis buvo subtilus ir gilus, todėl ji perteikė daugiau santykių, nei galėjau tikėtis“^[20].

2001 m. ekranuose pasirodė Ron Howard biografinė drama „Nuostabus protas“, kuriame su Koneli kartu vaidino ir Russell Crowe. Juosta uždirbo daugiau kaip 313 mln. JAV dolerių ir pelnė aktorei Oskaro, BAFTA ir kitus svarbiausius kino industrijos apdovanojimus. 2003 m. Koneli nusifilmavo fantastiniame filme „Halkas“^[44] ir dramoje „Smėlio ir rūko namai“ ^[45].

Po 2 metų pertraukos, Koneli grįžo į ekranus 2005 m. vaidmeniu psichologiniame trileryje „Tamsus vanduo“, kuris yra to paties pavadinimo japonų filmo perdirbinys.

2006 m. Koneli pasirodė dvejuose filmuose, kurie buvo nominuoti Oskarui įvairiose kategorijose: dramoje „Maži vaikai“ su Kate Winslet ir trileryje „Kruvini deimantai“ su Leonardo DiCaprio. Po jų sekė „Lemtingasis kelias“ (2007 m.), kuriame Dženifer vaidina moterį, per avariją netekusią sūnaus ir kurios vyras (akt. Joaquin Phoenix) bando išsiaiškint įvykio aplinkybes. Aktorės teigimu, filme suvaidintas personažas pasirodė sunkesnis nei bet kuris ankstesnis jos vaidmuo^[46].

2008 m. Koneli ir Keanu Reeves vaidino fantastinėje dramoje „Diena, kai sustojo Žemė“, o po metų – komedijoje su Jennifer Aniston „Jis ne tau“. Tais pačiais metais ji suvaidino Charles Darwin žmoną Emą filme „Sukūrimas“, kurį režisavo jos vyras Paul Bettany.

2010 m. Koneli vaidino psichisškai nestabilią moterį filme „Virdžinija“ ir šis vaidmuo buvo įvardintas kaip vienas stipriausių jos paskutiniųjų metų darbų^[47].

2014 m. ji vėl ekrane vaidino Russell Crowe žmoną, bibliniame filme „Nojaus laivas“.

2022 m. pasirodė dar vienas didelio biudžeto filmas „Asai 2“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Tom Cruise^[48][49].

Filmuojant „Žmogų–raketą“, Dženifer susipažino su aktoriumi Billy Campbell. Jie susižadėjo, tačiau 1996 m., po penkerių metų draugystės, išsiskyrė^[50]. Vėliau ji susitikinėjo su fotografu David Dugan, su kuriuo 1997 m. susilaukė sūnaus^[51][52].

2003 m. sausio 1 d. Škotijoje Dženifer ištekėjo už aktoriaus ir režisieriaus Paul Bettany, su kuriuo susipažino filmuojant „Nuostabųjį protą“^[53]. Jie turi sūnų (g. 2003 m.) ir dukterį (g. 2011 m.)^[54][55].

• Oskaras – geriausia antrojo plano aktorė (2002) („Nuostabus protas“)
• BAFTA – geriausia antrojo plano aktorė (2002) („Nuostabus protas“)
• Auksinis gaublys – geriausia antrojo plano aktorė (2002) („Nuostabus protas“)
• Satelito apdovanojimas – geriausia antrojo plano aktorė (2002) („Nuostabus protas“)
• Hollywood Film Awards – geriausia antrojo plano aktorė (2007) („Lemtingasis kelias“)
• Empire apdovanojimas – geriausia aktorė (2002) („Nuostabus protas“)
• Saturno apdovanojimas (nominacija) – geriausia antrojo plano aktorė (1992) („Žmogus – raketa“); geriausia aktorė (2004) („Halkas“)

Vikiteka: Jennifer Connelly – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• IMDb profilis