Jean-Baptiste Carpeaux
Žanas Batistas Karpo | |
---|---|
Ž. B. Karpo kapo biustas | |
Gimė | 1827 m. gegužės 11 d. Valansjenas |
Mirė | 1875 m. spalio 12 d. (48 metai) Kurbevua |
Palaidotas (-a) | Valansjenas |
Tautybė | Prancūzas |
Veikla | Skulptorius |
Vikiteka | Jean-Baptiste Carpeaux |
Žanas Batistas Karpo (pranc. Jean-Baptiste Carpeaux, 1827–1875 m.) – XIX a. Prancūzijos skulptorius Antrosios imperijos metu.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žanas Batistas Karpo gimė 1827 m. gegužės 11 d. Valansjene akmens apdirbėjų šeimoje. 1838 m. su šeima persikėlė į Paryžių, mokėsi taikomosios dailės ir amatų mokykloje Petite École. 1844 m. įstojo Paryžiaus Aukštąją dailės mokyklą, kur mokėsi pas keletą mokytojų, iš kurių svarbiausiu buvo François Rude. 1854 m. Karpo laimėjo mokyklos „Romos prizą“, suteikusį galimybę jam išvykti studijuoti į Italiją. Dėl ligos Karpo šią kelionę turėjo atidėti iki 1856 m. Italijoje skulptorius buvo paveiktas Mikelandželo ir kitų renesanso skulptorių. Romoje Karpo nuolat kėlė nepasitenkinimą savo charakteriu Prancūzijos akademijos padalinyje Villa Medici, tačiau jo talentas pradėjo laimėti simpatijų. 1857 m. pradėtos skulptūros „Neapolietis berniukas žvejas“ ir „Ugolinas ir jo sūnūs“. Abi jos pademonstruotos 1863 m. Paryžiaus Salone kartu su imperatoriaus Napoleono III pusseserės, princesės Matildos biustu. Karpo už šiuos kūrinius buvo apdovanotas pirmos klasės medaliu.
1864 m. Karpo buvo pasamdytas Napoleono III sūnaus auklėtoju. Jam buvo patikėti prestižiniai užsakymai Luvro Floros paviljono (skulptūros „Prancūzijos imperijos šviesa pasauliui“ ir „Floros triumfas“, 1863–1866) ir Paryžiaus operos fasado dekoravimui (skulptūra „Šokis“, 1865–1869). Karpo gimtasis Valansjeno miestas užsakė skulptūros darbų, tarp jų Valansjeno praeities dailininko Antoine Watteau (1684–1721) monumentą. Per imperijos žlugimą ir per Prancūzijos-Prūsijos karą 1870-71 m. Karpo turėjo didelių finansinių nuostolių, nes buvo užsiėmęs dideliu Observatorijos fontano projektu Liuksemburgo sode. Taip pat skulptorius kentėjo nuo vėžinio susirgimo. Paskutinius du gyvenimo metus skulptorius praleido nusišalinęs nuo šeimos kelionėse arba klinikose. Žanas Batistas Karpo mirė 1875 m. spalio 12 d. Kurbevua, palaidotas gimtajame Valansjene. Du mėnesiai prieš mirtį apdovanotas valstybiniu Garbės Legiono ordinu. Jis laikomas reikšmingiausiu savo kartos Prancūzijos skulptoriumi Antrosios imperijos laikais. Karpo dirbo tiek su marmuru, tiek su bronza. Jo kūrinių dažnai yra po keletą kopijų. Didelė kolekcija sukaupta Valansjeno vaizduojamųjų menų muziejuje ir Orsė muziejuje Paryžiuje. Karpo yra palikęs tapybos darbų.
Darbų galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
„Neapolietis berniukas žvejas“
-
„Ugolinas ir jo sūnūs“
-
„Flora“
-
„Floros triumfas“, Luvras
-
„Šokis“, Paryžiaus operos fasadas
-
„Observatorijos fontanas“, Liuksemburgo sodas, Paryžius