Ickoatlis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Ickoatlis (nah. Itzcōhuātl – „obsidiano gyvatė“) – ketvirtasis actekų imperatorius (tlatoanis), valdęs nuo 1427 ar 1428 m. iki 1440 m. Jam valdant actekai nusikratė tepanekų jungo ir virto imperija.

Ickoatlis buvo nesantuokinis pirmojo actekų valdovo Akamapičtlio sūnus. Jis pasiskelbė valdovu, kuomet mūšyje su tepanekais žuvo jo pirmtakas Čimalpopoka. Ickoatlis sudarė sąjungą su Teskoko valdovu Nesahualkojotliu ir nugalėjo regione dominavusius tepanekus.

Tapęs valdovu Ickoatlis sudarė actekų trišalį aljansą, kurį sudarė jis pats, Nesahualkojotlis bei Tlakopano valdovas Totokilhuactlis. Ši sąjunga tapo būsimos Actekų imperijos pagrindu.

Ickoatlis skyrė daug dėmesio Tenočtitlano ir jo apylinkių vystymui. Į druskingų Šočimilko ir Čalko ežerų pakrantes iš kalnų atvestas gėlas vanduo. Tai leido vystytis produktyvesnei drėkinamajai žemdirbystei. 1430–1433 m. jis surengė sėkmingas karines ekspedicijas prieš Šočimilką, Miškiką, Kitlahuaką, Tesompą. Šie bei Kulhuakano ir Kojoakano užkariavimai suteikė actekams daug resursų ir ledo aljansui užvaldyti pietinį Meksiko slėnį. 1439 m. Ickoatlis surengė žygį į Kuahnahuaką.

Pasak Madrido kodekso, Ickoatlis įsakęs sudeginti visus to meto kodeksus. Jam valdant Tenočtitlane statytos šventyklos, keliai, dambos. 1440 m. valdovui mirus actekų valdovu tapo Montesuma I.