Huseinas ibn Ali

Huseinas ibn Ali
Huseino ibn Ali vardo kaligrafija
Gimė	626 m. sausio mėn. Medina
Mirė	680 m. spalio 10 d. prie dab. Kerbelos
Palaidotas (-a)	Kerbela
Tautybė	arabas
Religija	islamas

Huseinas ibn Ali (626 – 680 m.) – VII a. arabų kalifato religinis veikėjas, Mahometo anūkas, šiitų trečiasis imamas. Šiitų laikomas šventuoju, kankiniu po to, kai žuvo 680 m. nuo kalifo Jazido I kariuomenės.

Huseinas ibn Ali buvo Ali ibn Abi Talibo ir Mahometo dukters Fatimos sūnus. Jis turėjo vyresnį brolį Hasaną. Daug kas Huseino ibn Ali biografijoje yra sumišę su legenda. Huseinas gimė 626 m. sausį Medinoje.^[1] 661 m. jo tėvas Ali, tuomet kalifas, buvo nužudytas sostinėje Kufoje Antrojo pilietinio karo metu. Jo brolis Hasanas susitarė su Muavija I, kad jis nepretenduos į kalifo vardą. Abu, Hasanas ir Huseinas, pripažino Muaviją kalifu, bet jam neprisiekė. Jie grįžo į Mediną ir gyveno pasiturinčiai gaudami išmokas iš Muavijos. 670 m. mirus Hasanui ibn Ali, Muavija I pradėjo puoselėti idėją, kad jo sūnus Jazidas būtų pripažintas kalifu, taip įsteigiant dinastinį kalifo posto paveldimumą, kas tiesiogiai prieštaravo Mahometo nustatytiems principams, pagal kuriuos kalifas buvo renkamas genčių šuros (tarybos), atsižvelgiant į asmens religinį dorovingumą. Tuo tarpu Jazidas buvo pagarsėjęs tironiškumu, lėbavimu ir pramogomis. Huseinas ibn Ali turėjo didžiulį autoritetą musulmonų tarpe kaip Mahometo anūkas, buvo pavyzdžiu savo elgesiu. Jis nesutiko prisiekti, kad pripažins Jazidą kalifu, kaip ir kiti įtakingi islamo veikėjai Mekoje ir Medinoje.

680 m. mirus Muavijai I, Jazidas I nusiuntė reikalavimą Medinos valdytojui Validui ibn Otbai kuo greičiau išsireikalauti priesaikas iš potencialių konkurentų. Ypač Validą spaudė patarėjas Marvanas ibn Hakamas paimti priesaiką tuoj pat, tačiau Validas leido Huseinui pagalvoti dar dieną. Tuo metu kitas pretendentas Abdula ibn al Zubairas pabėgo į Meką. Kai sargyba jo ieškojo į Meką išvyko ir Huseinas su šeima. Validas ibn Otba atsisakė jį vytis motyvuodamas, kad nenori susitepti pranašo giminės krauju. Mekoje vietos diduomenė prisiekė Abdulai ibn Zubairui. Huseinas atvyko į Meką ir gavo laišką iš Kufos, buvusios tėvo sostinės, kurios didelė dalis miestiečių neprisiekė Jazidui. Kufiečiai žadėjo, kad, Huseinui atvykus vadovauti, jie pripažins jį kalifu. Huseinas slapta pasiuntė Muslimą ibn Akilą į Kufą rinkti priesaikas jo vardu.^[2] Jo misijos pasisekimas buvo didžiulis, esą vien per pirmą dieną prisiekė 12 000 kufiečių. Huseinas tikėjo, kad Basroje yra Ali ištikimos diduomenės, tad jis nusiuntė jiems laišką kviesdamas jam prisiekti ir prisijungti prie kufiečių.

Jazidas I sužinojo apie Kufoje renkamas priesaikas Huseinui. Jis greitai įpareigojo Basros valdytoją Ubaidulą ibn Zijadą imtis veiksmų. Ubaidula perėmė Huseino pasiuntinį Basroje ir įžengė į Kufą. Muslimas ibn Akila ragino kufiečius kuo greičiau sukilti, tačiau iš jų mažai kas norėjo kovoti. Jie buvo išvaikyti, Muslimas ibn Akilas surastas ir nužudytas. Tuo tarpu Huseinas ibn Ali iškeliavo iš Mekos su būreliu rėmėjų ir šeima. Jį bandė atkalbėti Abdula ibn Abasas, Abdula ibn Umaras ir Abdula ibn al Zubairas primindami, kad kufiečiais negalima pasitikėti.^[3] Pakeliui į Kufą Huseinas sutiko iš jos keliaujantį poetą Farzdaką, kuris jį perspėjo, kad irakiečių širdys yra su Huseinu, bet jų kardais geriau nepasikliauti. Pakeliui prie Huseino grupės prisijungė daugiau rėmėjų. Ubaidula su 4000 karių užblokavo kelius ir pasiuntė 1000 karių patrulį siekdamas sutrukdyti Huseinui įžengti į Kufą.

Huseino karavaną pasiekė žinia apie Muslimo ibn Akilos mirtį, daugelis rėmėjų išsiskirstė. Įvairiais šaltiniais, jame liko nuo 70 iki 250 žmonių. Nepaisant to, Huseinas pratęsė žygį ir buvo sustabdytas patrulio. Po to Kerbelos vietovėje prisijungė kitos Ubaidulos pajėgos. Huseinas pasiūlė vadui Amrui ibn Sadui perduoti Ubaidulai tris siūlomas išeitis iš situacijos, tačiau Ubaidula su jomis nesutiko ir iškėlė sąlygą: pasiduoti, prisiekti iš Ubaidulos rankų Jazidui Kufoje ir tuomet jis nusiųs Huseiną Jazidui į Damaską. Po savaitės susirašinėjimų Ubaidula iškėlė sąlygą Amrui ibn Sadui: jis suima Huseiną arba kaunasi su juo ir parneša jo galvą. Huseinas esą pasakė, kad jis verčiau mirs, negu pasiduos Ibn Zijadui. 680 m. spalio 10 d. įvyko Kerbelos mūšis, per kurį Huseinas buvo nužudytas su savo rėmėjais, taip pat nužudyti kai kurie šeimos nariai, kiti paimti į nelaisvę. Pasak vėlesnių istorikų, Huseinas kovėsi neįtikėtinai narsiai ir mirė tikra kankinio mirtimi. Jo galva po to buvo pasiųsta Jazidui I į Damaską.

Huseino ibn Ali asmuo turi didelę reikšmę islamo istorijoje. Jo mirtis paskatino šiitų judėjimus. Huseino mirties metinėmis minima šiitų raudų diena Ašūra. Jis tapo šiitų kankinystės ir kovos už teisingumą pavyzdžiu. Huseino ibn Ali kapas Kerbeloje yra viena iš švenčiausių šiitų piligrimystės vietų. Per islamiškų valstybių istoriją ne kartą buvo iškeltas Huseino pavyzdys, susietas su socialiniais to meto įvykiais. Lyderio nesavanaudiškumo, drąsos prieš priespaudą, pasišventimo Dievui ir islamui savybės siejamos su Huseino vardu.^[4]