Huculų Respublika

Huculų Respublika ukr. Гуцульська республіка
Nepripažinta valstybė
← 1919 →   →
Vėliava
Huculų Respublika žemėlapyje pažymėta violetine spalva
Sostinė	Jasinija
Valdymo forma	Respublika
Era	Pirmasis pasaulinis karas
- Įkurta	1919 m. Sausio 8 d. d.
- Panaikinta	1919 m. Birželio 11 d. d.
Šiuo metu priklauso:	Ukraina

Huculų Respublika (ukr. Гуцульська Республіка) – trumpalaikė valstybė, susikūrusi po Pirmojo pasaulinio karo Užkarpatėje. 1919 m. sausio 8 d. respublika buvo paskelbta, kai žlugo pirminiai planai sujungti šią teritoriją su Vakarų Ukrainos Liaudies Respublika ir teritoriją okupavo vengrų policija.^[1]

Huculų Respublikos įstatymų leidžiamoji valdžia buvo „Ukrainos liaudies taryba“, kurią sudarė 42 nariai, o jos vykdomoji valdžia (vyriausybė) – „Taryba“, kurią sudarė 12 narių.^[2]

1918 m. gruodžio 20-22 d. į Huculų Respublikos teritoriją sugrįžo vengrų kariuomenė,^[2] buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, nuginkluoti huculų milicijos daliniai, likviduota ukrainiečių liaudies taryba, mokyklose ir vyriausybiniame bendravime sugrąžinta vengrų kalba, į visus vietos valdžios postus paskirti buvę vengrų pareigūnai.

1919 m. sausio 7-8 d. naktį Rakive vietos gyventojai sukilo prieš vengrų žandarų batalioną ir suėmė apie 500 vengrų policininkų. Respublikos ministru pirmininku buvo išrinktas generolas Stepanas Kločurakas. Jis taip pat aktyviai organizavo respublikos ginkluotąsias pajėgas, kurias sudarė beveik 1000 karių.^[3] 1919 m. sausio 17 d. kariuomenė surengė trumpą susirėmimą su okupacine rumunų kariuomene Sigetu Marmaciėjuje. Šiame nelygiaverčiame mūšyje Huculų respublika, įvairiais duomenimis, patyrė nuo 18 iki 41 žuvusio, nuo 39 iki 150 sužeistų ir 400 žmonių, įskaitant 20 karininkų, pateko į nelaisvę.^[2]

Kitą dieną po to, kai 1919 m. sausio 23 d. Ukrainos Liaudies Respublika ir Vakarų Ukrainos Liaudies Respublika pasirašė „Susivienijimo aktą“, Stepanas Kločurakas ir Julianas Brašaiko prisijungė prie šio naujo darinio „Darbo kongreso“ kaip Huculų respublikos atstovai.^[2]

1919 m. balandžio pabaigoje rytinę Užkarpatės dalį užėmė Rumunijos kariuomenė, centrinę dalį kontroliavo vengrai, o vakarinę – Čekoslovakijos kariuomenė.^[2]

1919 m. balandį didžioji dalis Karpatų Rusios buvo prijungta prie Čekoslovakijos kaip autonominė teritorija, o labiausiai į rytus nutolusi Huculų Respublika de facto buvo atsiskyrusi valstybė.

Valstybė galutinai žlugo, kai 1919 m. birželio 11 d. ją laikinai okupavo Vengrijos kariuomenė.^[4] Teritorija, į kurią pretendavo huculų valstybė, 1919 m. rugsėjį buvo priimta į Čekoslovakiją, kurioje ir išliko tarpukario laikotarpiu. 1939 m. kovo 15 d. vos vienai dienai po jos paskelbimo, Ukrainos valstybė, pavadinta Karpatų-Ukraina, paskelbė savo nepriklausomybę, tačiau netrukus buvo okupuota Vengrijos kariuomenės ir iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo aneksuota Vengrijos. Po karo regionas tapo Ukrainos TSR Užkarpatės sritimi, kuri priklausė Sovietų Sąjungai.