Kijomizu šventykla

Kijomizu šventykla
Pasaulio paveldo sąrašas
Vieta	Japonija
Tipas	Kultūrinis
Kriterijus	ii, iv
Nuoroda	688
Regionas**	Azija
Įrašymo istorija
Įrašas	1994  (18 sesija)
Kijomizu šventykla šalies/regiono žemėlapyje
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Kijomizu šventykla (jap. 清水寺 = Kiyomizu-dera, liet. Šaltinio šventykla) – nuo 798 m.^[1] (kitų šaltinių teigimu – nuo 778 m.^[2]) veikianti, viena seniausių iki šiol išlikusių budistinių šventyklų Kiote, Japonijoje. Įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą kaip vienas iš Senojo Kioto istorinių paminklų.^[3]

Šventykla įkurta 798 m. šiogūno Sakanoue no Tamuramaro įsakymu. Legenda teigia, kad Naros vienuolis vardu Enčinas (Enchin) susapnavo apie šventyklą, kurią reikia įkurti netoli šaltinio (jap. 清水 = kiyomizu). Vieną kartą būdamas Kiote prie kalvos, iš kurios trykšta šaltinis, Enčinas sutiko atsiskyrėlį, kuris pareiškė laukęs vienuolio atvykimo, o dabar turės ieškoti sau kitos vietos, nes čia įsikūrus šventyklai vieta taps labiau lankoma ir nebetinkama atsiskyrėliškam gyvenimui. Vienuolis toje vietoje iš medžio išdrožė dievybę Guanjin ir pastatė jai skirtą nedidelę šventyklėlę, kuri ir davė pradžią dabartinei Kijomizu šventyklai.^[4]

Pastatuose istorijos eigoje ne kartą kilo gaisras. Po įvykusio 1629 m. šiogūnas Tokugava Iemicu 1633 m. įsakė šventyklą išplėsti ir perstatyti momojama stiliumi. Edo laikotarpiu netoli šventyklos kūrėsi prekybinis kvartalas.^[5]

Šiuo metu šventykla yra veikianti, atvira lankytojams, gausiai lankoma turistų.

Šventykla pastatyta Otovos kalno papėdėje, prie tuo pačiu vardu žinomo trykštančio šaltinio. Iš viso šventyklą sudaro keliolikos pastatų kompleksas. Pagrindinis pastatas (Hon-dō) dominuoja visame komplekse ir išsiskiria tuo, kad dalis jo pastatyta ant aukštų polių. Vienoje pusėje įrengta atvira aikštelė, nuo kurios atsiveria miesto vaizdas. Be pagrindinio pastato kompleksui taip pat priklauso kelių mažesnių šventyklėlių pastatai (Taizan, Oku-no-in, Joju-in, Hosho-in), pagalbiniai statiniai (Amida-dō, Shaka-dō, Asakura-dō, Tamura-dō, Kyō-dō, Zuigū-dō), pagoda, varpinė (Shō-hō), keli vartai (Sai-mon, Niō-mon, Todoroki-mon).^[6]

• 
  1908 m. atvirukas
• 
  Pagrindinis pastatas ir pogoda
• 
  Pagrindinio pastato interjeras
• 
  Pagoda
• 
  Varpinė
• 
  Šaltinis
• 
  Nuo šventyklos atsiverianti Kioto panorama

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Japonijoje Šiaurės ir rytų Širakamio kalnai (1993) · Istoriniai kaimai Širakava ir Gokajama (1995) · Niko šventvietės ir šventyklos (1999) · Širetokas (2005) · Ogasavaros salos (2011) · Fudži kalnas, šventa vieta ir meninio įkvėpimo šaltinis (2013) · Tomiokos šilko fabrikas ir susiję vietos (2014) · Meidži pramoninės revoliucijos vietovės: geležis ir plienas, laivų statyba ir anglies kasyba (2015) · Le Corbusier architektūra: svarbus įnašas į modernųjį judėjimą (Nacionalinis Vakarų meno muziejus) (2016, kartu su 6 kitom valstybėmis) · Džiomono kultūros vietovės šiaurinėje Japonijoje (2021) · Sado salos aukso kasyklos (2024) Vidurio Budistų paminklai Horiūdži teritorijoje (1993) · Senojo Kioto istoriniai paminklai (Kiotas, Udžis, Ocu) (1994) · Istoriniai senosios Naros paminklai (1998) · Ki kalno šventvietės ir piligrimų keliai (2004) · Modzu-Furuiči pilkapių grupė (2019) Vakarų ir pietų Himedžio (Baltojo garnio) pilis (1993) · Jakušima (1993) · Hirošimos taikos memorialas (1996) · Icukušimos šintoistų maldykla (1996) · Gusuku vietovės ir kita Riūkiū karalystės nuosavybė (2000) · Ivami Gindzano sidabro kasykla ir kultūrinis kraštovaizdis (2004) · Hiraidzumis – šventyklos, sodai ir archeologinės vietos, vaizduojančios budistų Tyrąją žemę (2011) · Šventoji Okinošimos sala ir susijusios vietos Munakatos regione (2017) · Slaptųjų krikščionių vietovės Nagasakio regione (2018) · Amami Ošima, Tokunošima, šiaurinė Okinava ir Iriomotė (2021) Nematerialusis Nogaku teatras (2008) · Ningio džioruri bunraku lėlių teatras (2008) · Kabukio teatras (2008) · Akiu-no taue šokis (2009) · Daimokutate (2009) · Dainičido bugaku (2009) · Gagaku (2009) · Hajačinės kagura (2009) · Odžija-čidžimis, Ečigo džiofu: bemerijos pluošto technologijos Uonumos regione, Niigatos prefektūroje (2009) · Noto pusiasalio aenokoto (2009) · Tradiciniai ainų šokiai (2009) · Kumiodoris, tadicinis Okinavos muzikinis teatras (2010) · Jūki-cumugi, šilko audinių gamybos technika (2010) · Mibu-no hana taue, ryžių sodinimo ritualas Mibu vietovėje, Hirošimoje (2011) · Sada šinno, šventasis šokis Sados maldykloje, Šimanėje (2011) · Nači dengaku, religinis menas atliekamas Načio ugnies šventėje (2012) · Washoku, tradicinė japonų maisto kultūra, ypač Naujų metų švenčių metu (2013) · Washi, tradicinio japoniško rankų darbo popieriaus amatas (2009/2014) · Šventės su šventiniais vežimais (2009/2016) · Raihošin, kaukėtų dievybių pasirodymai (2009/2018) · Tradiciniai įgūdžiai, technikos ir žinios skirtos Japonijos medinės architektūros išsaugojimui (2020) · Furyu odori – ritualiniai šokiai, persmelkti žmonių vilčių ir maldų (2009/2022)