Kenterberis

Kenterberis angl. Canterbury
Sturo upė Kenterberyje
Kenterberis 51°16′0″ š. pl. 01°05′00″ r. ilg. / 51.26667°š. pl. 1.08333°r. ilg. / 51.26667; 1.08333 (Kenterberis)
Laiko juosta: (UTC+0) ------ vasaros: (UTC+1)
Valstybė	Jungtinė Karalystė
Šalis	Anglija
Grafystė	Kentas
Įkūrimo data	43 m.
Gyventojų (2021[1])	57 653
Vikiteka	Kenterberis

Kenterberis (angl. Canterbury) – miestas Jungtinėje Karalystėje, pietryčių Anglijoje, Kento grafystėje, 89 km į pietryčius nuo Londono, prie Sturo upės. Netoli praeina Londono–Doverio magistralė (A2), keliai į Ašfordą, Margitą; geležinkelio stotis. Vystoma lengvoji pramonė, turizmas. Sodininkystės regiono prekybinis centras. Veikia Kento universitetas (įkurtas 1965 m.), teologijos koledžas.

Kenterberio senamiestis beveik taisyklingo plano. Yra išlikusios miesto gynybinės sienos, renesansiniai Tiudorų rūmai (XVI a.), rotušė (XVIII a.). Yra į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos 597 m. įkurtos Šv. Augustino abatijos liekanos, VIII–XIV a. romaninė gotikinė Šv. Martyno bažnyčia (viena seniausių bažnyčių Didžiojoje Britanijoje) ir XI–XVI a. Kenterberio katedra (160 m ilgio) su romanine kripta, ankstyvosios gotikos choru.

• 
  Katedra
• 
  Šv. Augustino abatijos liekanos
• 
  Šv. Martyno bažnyčia
• 
  Miesto sienos

Senovėje tai buvo keltų genties britų gyvenvietė Durou̯ernon. Miestą 43 m. įkūrė romėnai ir pavadino Durovernum Cantiacorum. Pasitraukus romėnams VI a. pabaigoje Kenterberis tapo Kento karaliaus Adalberto I sostine. Kentas vienas pirmųjų perėmė krikščionybę, todėl nuo VII a. pradžios miestas tapo arkivyskupijos ir Anglijos bažnytinės administracijos centru. Kenterberis garsėjo kaip piligrimystės centras (skirtas XII a. kankinio Tomo Beketo garbei).

Kenterberiui miesto teisės suteiktos 1461 m. XVI a. per reformaciją daugelis miesto vienuolynų buvo uždaryti, drausta lankyti T. Beketo kapą. Vėliau miestas suklestėjo kaip šilko pramonės centras. Per II pasaulinį karą nuniokotas bombardavimų^[2].