Karintija (Slovėnija)
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Slovėnijos istorinis regionas: Koroška | |
|---|---|
| |
| Šalis | šiaurės Slovėnija |
| Tautos | slovėnai |
| Valstybės | Karintijos kunigaikštystė |
| Miestai | Dravogradas |
| |
| Karintija Slovėnijos žemėlapyje (geltona) | |
Karintija, Slovėnijos Karintija (slovėn. Koroška) – istorinis regionas šiaurės Slovėnijoje. Kartais vadinamas Slovėnijos Karintija, kad atskirti nuo Karintijos, kuri yra Austrijos žemė. Abi šios Karintijos anksčiau buvo viena valda Karintijos hercogystė, iki Pirmojo pasaulinio karo priklausiusi Habsburgų imperijai.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1919 m. naujai susikūrusi Serbų, kroatų ir slovėnų karalystė (vėliau persivadinusi į Jugoslavijos karalystę) okupavo pietinę Karintiją. Dabartinė Slovėnijos Karintija buvo aneksuota be referendumo. Šiaurinė užimtosios Karintijos dalis 1920 m. įvykusio Karintijos plebiscito metu nubalsavo, kad liks naujai įsikūrusioje Austrijos respublikoje. Pati pietinė dalis liko Slovėnijoje.
Regiono dalys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Istorinį regioną sudaro dvi geografiškai atskirtos dalys:
- Dravos ir Mežos slėnių dalys apie Dravogradą ir Mežicą. Čia yra ir miestai Ravne na Koroškem, Črna na Koroškem ir Prevalje.
- Jezersko občina į šiaurę nuo Kranjo.
Slovėnijos Karintija nesutampa su dabartiniu teritoriniu – statistiniu Karintijos regionu, kuris yra beveik dukart didesnis už savo istorinę pirmtakę:
- Statistiniam regionui priskirtos papildomos občinos – Slovenj Gradec, Radlje ob Dravi, Mislinja, Muta, Vuzenica, Podvelka ir Ribnica na Pohorju, kurios istoriškai buvo Štirijos dalis.
- Istorinė Karintijos dalis Jezersko buvo įjungta į dabartinį Krajinos regionui.