Kalcio karbonatas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Kalcio karbonatas | |
|---|---|
| |
| Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
| Kalcio karbonatas | |
| CAS numeris | [471-34-1] |
| Cheminė formulė | CaCO3 |
| Molinė masė | 100.087 g/mol |
| SMILES | C(=O)([O-])[O-].[Ca+2] |
| Rūgštingumas (pKa) | |
| Bazingumas (pKb) | |
| Valentingumas | |
| Fizinė informacija | |
| Tankis | |
| Išvaizda | balti milteliai |
| Lydymosi t° | 825 °C skyla |
| Virimo t° | skyla |
| Lūžio rodiklis (nD) | |
| Klampumas | |
| Tirpumas H2O | 0.00015 mol/l (25 °C) |
| Šiluminis laidumas | |
| log P | |
| Garavimo slėgis | |
| kH | |
| Kritinis santykinis drėgnumas | |
| Farmakokinetinė informacija | |
| Biotinkamumas | |
| Metabolizmas | |
| Pusamžis | |
| Pavojus | |
| MSDS | |
| ES klasifikacija | Nepavojingas |
| NFPA 704 |
0
0
0
|
| Žybsnio t° | Nedegus |
| Užsiliepsnojimo t° | |
| R-frazės | R36, R37, R38 |
| S-frazės | S26, S36 |
| LD50 | |
| Struktūra | |
| Kristalinė struktūra | |
| Molekulinė forma | Linijinė |
| Dipolio momentas | |
| Simetrijos grupė | |
| Termochemija | |
| ΔfH |
|
| Giminingi junginiai | |
| Giminingi druskos | |
| Giminingi junginiai | |
| Giminingos grupės | |
Kalcio karbonatas – kalcio ir angliarūgštės druska. Tai plačiai paplitusi medžiaga, dažnai aptinkama uolienose ir gyvūnų skeletuose.
Cheminės savybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kalcio karbonatas pasižymi tipiškomis karbonatams savybėmis. Reaguoja su stipriomis rūgštimis, išskirdamas anglies dioksidą:
CaCO3(k) + 2 HCl(aq) → CaCl2(aq) + CO2(d) + H2O(s)
Kaitinamas (aukštesnėje nei 840 °C temperatūroje) išskiria anglies dioksidą ir sudaro kalcio oksidą. Reakcijos entalpija 178 kJ /mol:
CaCO3 → CaO + CO2
Reaguoja su vandeniu, kuriame yra ištirpusio anglies dioksido, sudarydamas tirpų kalcio bikarbonatą:
CaCO3 + CO2 + H2O → Ca(HCO3)2
Ši reakcija svarbi karbonatinių uolienų erozijoje, formuojantis urvams, ir yra kieto vandens priežastis daugelyje regionų.
Gavimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Didžioji dalis pramonėje naudojamo kalcio karbonato išgaunama kasybos būdu. Grynas kalcio karbonatas (pvz., maistui ir farmacijai) gali būti gautas iš gryno iškastinio šaltinio (įprastai – marmuro).
Kalcio karbonatas gali būti gaminamas kalcinuojant kalcio oksidą.
CaCO3 → CaO + CO2
CaO + H2O → Ca(OH)2
Ca(OH)2 + CO2 → CaCO3 + H2O
Paplitimas gamtoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kalcio karbonatas sudaro šiuos natūraliai aptinkamus mineralus:
- Aragonitas
- Kalcitas
- Vateritas ar (μ-CaCO3)
Kalcio karbonato mineralai aptinkami šiose uolienose:
-
Kalcitas
-
Aragonitas
-
Marmuras
-
Travertinas
Panaudojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kalcio karbonatas naudojamas statybose, kartais grynas (pvz., marmuras), dažniau – kaip statybinės medžiagos (pvz., cemento) sudedamoji dalis. Taip pat naudojamas gryninant geležį, plastikų, dažų, popieriaus gamybai, kaip šveitiklis buitinėse valymo priemonėse ir t. t.
Medicinoje naudojamas kaip pigus kalcio papildas mityboje. Kalcio karbonatas gali būti naudojamas kaip fosforo surišiklis gydant hiperfosfatemiją (dažniausiai esant chroniškiems inkstų veiklos sutrikimams). Taip pat naudojamas kaip inertiškas užpildas kitų vaistų tablečių gamyboje. Per didelis kalcio karbonato suvartojimas gali sukelti hiperkalcemiją, kurios simptomai – vėmimas, pilvo skausmai, pakitusi protinė būklė.
Kalcio karbonatas naudojamas sumažinti dirvožemių ir vandens rūgštingumą.
|
Šis straipsnis apie chemiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |