Kabilų kalba
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Kabilų kalba Taqbaylit ⵜⴰⵇⴱⴰⵢⵍⵉⵜ | |
| Kalbama | Alžyras (Kabilija) |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | >5 mln. |
| Kilmė | semitų-chamitų berberų šiaurės berberų kabilų |
| Rašto sistemos | lotynų, arabų, tifinagas |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-2 | kab |
| ISO 639-3 | kab |
Kabilų kalba (Taqbaylit/ⵜⴰⵇⴱⴰⵢⵍⵉⵜ) – berberų kalba (semitų-chamitų šeima), vartojama Šiaurės Afrikoje, šiaurės ir šiaurės rytų Alžyre gyvenančių berberų kabilų. Kabilų kalbos paplitimo sritis dar žinoma kaip Kabilija. Taip pat yra kalbančiųjų kitur Alžyre bei išeivijoje (daugiausia Vakarų Europoje). Kalbančiųjų skaičius – apie 5 mln. žmonių.
Laikoma, kad kabilų kalba kartu su zenagų kalba anksčiausiai atskilo nuo berberų prokalbės.
Nuo seno kabilų kalba būdavo užrašoma berberų raštu tifinagu. XVIII a. prancūzų etnologas sudarė kabilų-prancūzų žodyną (naudodamas lotyniškus rašmenis). Prancūzams valdant Alžyrą, kabilų kalba pradėta užrašinėti lotyniškais rašmenimis. Viena pirmųjų knygų šiuo raštu išleista buvo Brahimo Zelalo Tamacahutt n wuccen. Po Alžyro nepriklausomybės paskelbimo dalis kabilų autorių grįžo prie tifinago, nors dauguma liko prie lotyniško rašto, kurį bandoma patobulinti, kad geriau atitiktų kabilų garsyną. Daug kabilų kalbos norminimui ir literatūrai nusipelnė kabilų rašytojas, poetas, kalbininkas, antropologas Muludas Mameri.
Kabilų kalba yra labiausiai paplitusi iš Alžyro berberų kalbų ir antra pagal kalbančiųjų skaičių šalyje po arabų. Plačiausiai vartojama Bumerdeso, Bedžajos, Buiros, Tizi Uzu vilajose. Kabilų kalba rengiamos radijo ir televizijos laidos, Kabilijos mokyklose kabilų kalba mokoma fakultatyviai. Kabilų aktyvistai darė spaudimą valdžiai dėl jų kalbos pripažinimo valstybine, tačiau turėjo tenkintis 2001 m. priimtu „tautinės kalbos“ statusu (valstybinė kalba išlieka arabų, plačiai vartojama prancūzų kalba).
