Elijas Ben Saliamonas Zalmanas

Elijas Ben Saliamonas Zalmanas
Gimė	1720 m. balandžio 23 d. Sialecas, Abiejų Tautų Respublika
Mirė	1797 m. spalio 9 d. (77 metai) Vilnius, Rusijos imperija
Palaidotas (-a)	Šnipiškių žydų kapinės
Veikla	žymus judaizmo rabinas, kabalistas

Elijahu Ben Salomon Zalmanas (Elijahu ben Šlomo Zalman ar Elijas Ben Saliamonas Zalmanas), labiau žinomas kaip Vilniaus Gaonas („ha’Gaon mi’Vilna”)^[1] (1720 m. balandžio 23 d. – 1797 m. spalio 9 d.) – žymus judaizmo rabinas, kabalistas, studijavo Talmudo ir Toros judėjimus.

Dar būdamas mažas vaikas E. Zalmanas pradėjo stebinti aplinkinius neįprastais gebėjimais. Skirtingai nei tuo metu buvo priimta, E. Zalmanas nestudijavo ješivoje ir labai anksti pradėjo savarankiškas Šventraščio bei Talmudo studijas. Kurį laiką E. Zalmanas studijavo vadovaujamas Kėdainių rabino Mozės Margalioto. Galiausiai E. Zalmanas surengė savo pirmąją viešą paskaitą ir parodė išvystytą savo intelektą.

Nuo dešimties jis tęsė mokslus savarankiškai. Studijavo matematiką ir astronomiją, jo gebėjimai šiose srityse buvo pastebėti netgi kitų šalių mokslininkų. Be Toros ir Talmudo studijų, E. Zalmanas gilinosi į teorinę Kabalą ir dar neturėdamas trylikos metų užsiėmė praktine Kabala.

Vėliau Vilniaus Gaonas pradėjo keliones Lenkijoje ir Vokietijoje, buvo susipažinęs su tuometiniais Talmudo judėjimo pasekėjais.^[2] Į gimtajį miestą grįžo 1748 m. Nors jam tuomet buvo tik 28 metai, E. Zalmanas jau buvo tapęs garsia asmenybe ir sulaukęs nemažai pagarbos iš vyresnės kartos rabinų.^[3]

Ne tik Vilniaus Gaono kartos žmonės žavėjosi nepaprasta jo erudicija bei daugelio pasaulietinių mokslų išmanymu. E. Zalmano kūrybinis palikimas, kurį sudaro daugiau nei septyniasdešimt veikalų įvairiausiomis temomis – Šventraščio, Talmudo, mistinių Kabalos tekstų komentarai, hebrajų kalbos gramatika, ir ilgas sąrašas bendrųjų mokslų, tokių kaip geometrija, astronomija, medicina ir kt. – ir šiandien tebekelia didelį susidomėjimą tiek tarp šiuolaikinių žydų religinių autoritetų, tiek ir tarp mokslininkų.

Tarp jo parašytų knygų minima hebrajų kalbos gramatika, geometrijos ir trigonometrijos vadovėlis ir panašūs dalykai. E. Zalmanas nagrinėdamas Talmudo ir kitus judaizmo raštus ar litaratūrą, palikdavo daugybę pastabų. Gaonui Toros tyrinėjimai turėjo svarbiausią reikšmę ir tai buvo jo gyvenimo dalis. Jo stropumas studijose buvo begalinis. Gaono sūnus paliudijo, kad jo tėvas būdamas penkiasdešimties miegodavo ne ilgiau nei dvi valandas per parą, jo žinių kiekis buvo neaprėpiamas. E. Zalmanas sugebėdavo atsiminti, kiek kartų ir koks išminčius buvo paminėtas tam tikroje Talmudo knygos dalyje – tai buvo regimosios atminties dovana.

Gaonas manė, kad pasaulietiškos žinios buvo labai svarbios studijuojant Torą. Jis buvo pirmasis žydų mokslininkas, kuris suprato, jog nuolatinis senųjų dokumentų perrašinėjimas amžių bėgyje sąlygoja klaidų ir neteisingų interpretacijų atsiradimą. Tais atvejais, kai tekstas jam keldavo abejonių, jis išsamiai jį išnagrinėdavo ir lygindavo su originalu. Tokiu būdu jis paaiškino daug neaiškių ir painių fragmentų. Jo Talmudo analizės metodologija skiriama į dvi dalis: 1) išorinis kriticizmas, t. y., tekstų ir dokumentų, kurie daugybę kartų perrašinėjant, galėjo būti iškraipyti, kriticizmas, kurį galėtume pavadinti tekstualiniu kriticizmu, ir 2) vidinis kriticizmas, siekiant suvokti Talmudo paprastąją prasmę (pšat) racionalios analizės būdu. Gaonas tvirtino, kad Talmudo studijavimas turi būti grindžiamas protu, o ne autoritetais. Didžiąją savo gyvenimo dalį jis paskyrė žydų teisės – halakha – studijoms. Terminas „halakha“ judaizme reiškia teisę, kuri apima religinės praktikos, politinių, socialinių, šeimos, tarpasmeninių santykių sritis.

Visi E. Zalmano veikalai buvo išleisti tik po mirties, jo sūnų, vaikaičių bei mokinių iniciatyva, kurie suredagavo tekstus ir suteikė jiems pavadinimus. Didelė tekstų dalis buvo atkurta pagal nedidelio, elitinio Vilniaus Gaono mokinių būrelio užrašus. Iš viso Vilniaus Gaonui priskiriama mažiausiai 70 literatūrinių kūrinių.

Žymiausių kūrinių sąrašas:

• Baruchas Šikas iš Šklovo (apie 1740 – apie 1812) „Dangaus stulpai“ (1777 m.); „Žmogaus tobulumas“ (1777 m.); į hebrajų kalbą jis išvertė Euklido traktatus (1784 m.)
• Ben-Porat, (1767–1831) „Paaiškinimai“ (1807 m.); „Tūkstantis Menašė´´ (1822 m.);
• Chaimas iš Valažino (1749–1821) „Chaimo siela“ (1824 m.)
• Izaok ben Abraom iš Trakų „Tikėjimo sutvirtinimas“ (1681 m.)
• Mishnah „The Years of Elijah“
• Pentateuch „The Splendor of Elijah“
• Ayil Meshulash „A Ram in Three Parts“

Gaonas kovojo prieš chasidizmą kaip prieš pavojų tradiciniam judaizmui ir paskelbė keletui chasidistų ekskomunikacijos nuosprendžius. Vilniaus Gaono asmenybė buvo visiška priešingybė chasidiškamjam gyvenimo būdui ir charakteriui: E. Zalmanas buvo griežčiausias ir rūsčiausias asketas, neįtikėtinai daug iš savęs reikalaujantis atsiskyrėlis, dieną naktį studijuojantis Torą, savaime aišku, negalėjo suprasti chasidiškojo gyvenimo džiaugsmo. Pagrindiniai chasidizmo bruožai: panteizmas, leidimas studijuoti Kabalą tiems, kurie neturėjo teisės jos studijuoti (t. y., neturintiems 40 metų, neišstudijavusiems Talmudo ir kodeksų), pijjutim – religinių himnų išmetimas iš liturgijos. Chasidai leido sau ne tik vartoti alkoholį, bet ir piktnaudžiauti juo, kaip ir rūkymu bei seksualiniais santykiais. Maldų metu, patekę į ekstazinį transą, jie šokdavo ir pan. Liūdnam ir santūriam tradiciniam pamaldumui buvo svetima džiaugsmingai garbinti Dievą – visa tai buvo laikoma grėsme tradiciniam judaizmui. Ne mažiau E. Zalmaną piktino ir cadikų tarpininkavimas tarp Dievo ir žmogaus bei Toros studijų iškeitimas į maldą ir kitas knygas.

1777 m. Vilniuje įvyko pirmoji Mitnagdim chasidizmo atstovų ekskomunikacija (atskyrimas nuo religinės bendruomenės). Ši žinia buvo perduodama visoms didžiosioms žydų bendruomenėms ir buvo raginama atitinkamai elgtis su chasidizmo judėjimu – taip, kaip tai buvo daroma Vilniuje, ir stebėti chasidizmo šalininkus tol, kol šie galutinai išsižadės savo įsitikinimų. Šiuo laišku chasidizmo šalininkų ekskomunikacija buvo sėkmingai vykdomas toliau. 1781 m., vadovaujamas Shneur Zalman iš Liadžio, chasidizmo judėjimas vėl atnaujino savo veiklą. E. Zalmanas ekskomunikavo juos dar kartą ir pareiškė, jog jie yra eretikai. E. Zalmanas taip pat apkaltino Shneur Zalman ir jo pasekėjus panteizmu, o tai judaizme buvo laikoma erezija.

Nepaisant kovos su chasidistais, E. Zalmanas vengdavo viešumo. Jis buvo patenkintas, jog savais metodais moko ha-midrash bent kelis pasirinktus mokinius hebrajų gramatikos, hebrajų Biblijos ir Mišnos, dalykų, kurie tuometinių Talmudo judėjimo pasekėjų buvo apleisti. E. Zalmanas ypatingą dėmesį skyrė midrash literatūrai ir kai kuriems Talmudo traktatams, kurie tuometiniams mokslininkams buvo labai mažai žinomi. E. Zalmanas didelį dėmesį skyrė Jeruzalės Talmudo studijavimui, kuris tuomet buvo pamirštas ištisus šimtmečius. Suprasdamas, jog judaistams yra labai svarbu studijuoti Torą, jis nurodė savo pagrindiniam mokiniui rabinui Chaimui iš Valažino surasti kolegiją, kurioje būtų mokoma pagal Elijahu nustatytą mokymo metodiką. 1803 m. duris atvėrė Valažino ješiva.

Ilgainiui Gaonas tapo legendine, netgi mistifikuota asmenybe, jo vardą apgaubė spalvingiausi padavimai, pasakojimai apie jo gyvenimą, keletą šimtmečių perduodami iš lūpų į lūpas, kurie tapo žinomi įvairiausiose žydų diasporose skirtinguose kraštuose. Įvairių sukakčių progomis rengiami siauresnio ar platesnio pobūdžio minėjimai, siekiant priminti visuomenei judaizmo istoriją, suaktualinti kultūros paveldą. Tarp daugelio tokio pobūdžio minėjimų savo mastais ir reikšme išsiskyrė 1997 m. rudenį minėtos Vilniaus Gaono Elijahu 200-osios mirties metinės. Nėra nė vieno žydų tautos istorijos vadovėlio, kuriame nebūtų minimas Vilniaus Gaonas.

Sovietų okupacijos metu penkis dešimtmečius jo vardas ne tik nebuvo minimas, bet buvo net pakeistas anksčiau vadintos jo vardu gatvės pavadinimas. Siekta ištrinti šį vardą – žydiškumo simbolį – iš žmonių atminties. Didele dalimi to buvo pasiekta: ne tik lietuviai, bet ir daugelis žydų nebežinojo, kas per žmogus buvo Vilniaus Gaonas. Pasiryžusi atgaivinti šį vardą, Lietuvos pasididžiavimą, žydų bendruomenė valdžios padedama pasistengė ypač iškilmingai paminėti jo mirties metines – jorcait (jidiš).

Vilniaus Gaonas buvo netradicinis mąstytojas, jo požiūris į gyvenimą bei religiją buvo labai griežtas ir tikriausiai šiuolaikiniam žmogui jis nebūtų priimtinas. Dabar žmogaus gyvenime prioritetais tapo tokie dalykai kaip asmeninė laisvė, nuomonės laisvė, o tai visiškai prieštarauja Gaono išsakytoms mintims, pamokymams bei gyvenimo būdui. Keletas rabino išsakytų frazių:
"Dėl kiekvieno tuščio žodžio teks kentėti nuo pasaulio pradžios iki galo – ir visa tai dėl nereikalingų žodžių. Bet dėl uždraustų kalbų, kaip antai šmeižto, pajuokos, keiksmų, ypač sinagogoje ir Šabo bei švenčių dienomis, dėl viso to žmogui teks atsidurti pragaro gelmėje. Ir neįmanoma įsivaizduoti, kiek kančių ir bėdų teks žmogui iškęsti, nes nedingsta nė vienas žodis, visi jie būna užrašyti. Dievas aprūpina maistu ir išlaiko visus padarus, nuo buivolo iki erkės, ir duoda kiekvienam pagal jo reikmes. Ir Šabo ir švenčių dienomis nekalbėkite apie nereikalingus dalykus. "

„Nesielvartauk, kai kas nors turtėja, nes mirdamas jis nieko su savim nepasiims. Nesakyk, kad paliksiu sūnums pinigus ir brangenybes pragyvenimui. Žinok, kad žmonės panašūs į lauko žoles, vienos žydi, o kitos vysta.“
“Žmogaus gyvenimas šitame pasaulyje išvien kupinas pykčio ir skausmo; dažnas nė naktimis neturi ramybės ir negali užmigti. Ir už kiekvieną žodį jis bus teisiamas, ir nei vienas, kad ir koks nešvarus būtų, neliks nepastebėtas. Ir todėl raginu tave pratintis prie vienatvės, nes liežuvio nuodėmė nusveria visas kitas nuodėmes kartu paėmus.”

• Aistras reikia ne užgniaužti, o sukilninti.
• Tora kaip lietus gaivina ir sveikus želmenis, ir piktožoles.
• Gyvenimas – tai apmaudo ir kentėjimų virtinė, o bemiegies naktys – visų dalia.
• Piktžodžiavimo nuodėmė didesnė už visas kitas nuodėmes.
• Kokią nors vertę turi tik tai, kas pasiekta sunkiu darbu ir kova.

Pasak Elijahu, kad suprastų daiktą, išmintį ar išmanytų amatą, žmogus privalo laikytis trijų taisyklių:

• savo akimis pamatyti tai, kas jam rodoma;
• savo ausimis girdėti tai, kas sakoma;
• visa tai pajusti širdimi.

1755 m. į E. Zalmaną kreipėsi Jonathanas Eybeschütz, klausdamas dėl nesutarimo tarp jo paties ir rabino Jacobo Emdem. Atsakydamas su didžiule pagarba klausiančiajam, E. Zalmanas teigė negalįs išspręsti ginčo dėl dviejų priežasčių: apeliavimu į tai, jog Jonathanas Eybeschütz buvo trisdešimčia metų vyresnis už Gaoną ir E. Zalmanas jokiu būdu negalėjo patarti vyresniam žmogui, bei pabrėžė, jog atsakantysis nežinodamas visų aplinkybių, racionalaus atsakymo duoti negalėjo. E. Zalmanas gyveno pagal asketizmo nuostatus. Jis pažodžiui kartodavo senovės rabinų žodžius, jog Tora gali būti įgyvendinta tik atsisakius visų malonumų ir susitaikant su reikiamais pasiaukojimais. E. Zalmanui gyvenant pagal šį principą, tautiečių jis buvo pradėtas laikyti šventuoju ir savo amžininkų buvo vadinamas „Chasidu“.

Apibendrinant reikia paminėti, kad šio filosofo dėka žydai sukūrė Lietuvoje turtingą ir įvairialypę kultūrą. Ši religinė Lietuvos žydų kultūra praturtino pasaulio žydiją. Vilniaus Gaonas E. Zalmanas buvo vienas žymiausių visų laikų talmudistų, jo įtaka kitiems mąstytojams buvo beribė. Vilniuje veikė pasaulinio garso dvasinės akademijos, į kurias studijuoti atvažiuodavo jaunuoliai iš daugelio šalių. Garsėjo Vilniaus bibliotekos. Lietuvoje spausdintos judaikos knygos garsėjo visame pasaulyje. Kai XVIII a. iškilo E. Zalmanas, Vilnius buvo pripažintas dvasiniu centru ir pavadintas Lietuvos Jeruzale. Tuomet buvo paplitęs posakis: uždarbio reikia važiuoti į Lodzę, o išminties – į Vilnių. Jo požiūris į gyvenimą ir pats gyvenimo būdas buvo labai griežtas, bet teisingas, o valia – nepalaužiama.

• Gaono gatvė Vilniuje
• Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus Archyvuota kopija 2019-02-02 iš Wayback Machine projekto.

• Nicholas de Lange, Judaizmas, V., 1996.
• Pažėraitė Aušra, Litvakiško ortodoksinio judaizmo formavimasis, V., 2005.
• Religijų istorijos antologija, I dalis. Judaizmas. Krikščionybė, V., 2000.
• judaizmas.lt^{[neveikianti nuoroda]}
• The Vilna Gaon The life and teachings of Rabbi Eliyahu, the Gaon of Vilna