Endodontija

Endodontija – odontologijos mokslo sritis, kuri specializuojasi danties šaknies kanalų gydyme (gr. endodontia – mokslas apie danties vidų). ^[1] Nagrinėjant odontologines ligas, yra išskiriami trys pagrindiniai faktoriai – jatrogeninis, trauminis ir infekcinis. Pastarasis yra pagrindinė endodontinės patologijos priežastis. Pagrindinis endodontinio gydymo tikslas yra sunaikinti mikroorganizmus šaknies kanalų sistemoje ir apsaugoti dantį bei aplinkinius audinius nuo infekcijos.^{[2] [3]}

Pagrindinė uždegiminės reakcijos dantyje priežastis yra mikroorganizmai, kolonizuojantys pulpos kamerą bei šaknies kanalo spindį. Tą aprašė Miller 1890 m., naudodamasis pakankamai primityviomis to laikmečio priemonėmis. Tai buvo patys pirmieji bandymai tirti mikroorganizmų, rastų šakų kanaluose, patogeniškumą. Hunter 1911 m. bandė įrodyti, kad odontologinė infekcija gali būti realus pavojus net ir žmogaus gyvybei ir kad tokie pažeisti dantys turėtų būti šalinami. Manoma, kad būtent šio mokslininko darbai galėjo tapti viena iš priežasčių, paskatinusių atsirasti endodontijai kaip vienai iš odontologijos mokslo sričių.^{[4] [5]}

Mikroorganizmai į šaknies kanalo spindį gali patekti ir jį kolonizuoti skirtingais keliais. Dažniausiai dirgikliai pulpos kamerą pasiekia per pažeistą danties vainiko paviršių, kuris yra atveriamas dėl įvairių patologinių procesų (ėduonies, emalio ar dentino įskilimo arba traumos, skirtingų šaknų rezorbcijos tipų) ar odontologinio gydymo veiksmų (ėduonies pažeistų audinių šalinimo, šoninių užpildų mikropralaidumo, danties ruošimo protezavimui, neprofesionaliai atliekamų periodontologinio gydymo procedūrų ir kt.).

Taip pat įrodyta, kad mikroorganizmai į pulpos audinį gali patekti netgi pro įskilimus, matomus danties vainiko emalyje, ypač tais atvejais, kai skilimo linijos siekia emalio-dentino ribą. Kur kas rečiau mikroorganizmų patenka į pulpos kamerą per šaknies viršūnę kartu su kraujo srove arba periodonto patologijos atveju, esant giliai periodonto kišenei. Toks mikroorganizmų patekimo būdas į pulpą vadinamas anachoreze.^{[6] [7] [8]}

• Gyvybinga pulpa – gyvybingo pulpos audinio būklė, nepažeista uždegiminio proceso.
• Pulpitas – pulpos audinio būklė, kuomet pulpa dar yra gyvybinga, bet jau apimta uždegiminio proceso ir sėkmingas konservatyvus gydymas jau yra nebeįmanomas (besimptominis pulpitas, simptominis pulpitas).
• Nekrozinė pulpa – procesas apima visą pulpą arba jos dalį. Tokių dantų pulpa yra nejautri atliekamiems gyvybingumo testams, gali būti stebimi danties vainiko spalvos pokyčiai. Pacientas gali skųstis trumpalaikiu skausmu nuo karšto dirgiklio, pvz., geriant karštus gėrimus.
• Simptominis viršūninis periodontitas – uždegimas išplinta į periapikalinius audinius. Šiuo atveju yra naudojamas radiologinis paciento tyrimas, kurio metu gauti rezultatai padeda pakankamai tiksliai diagnozuoti periapikalinę patologiją su aiškiai matomu periodonto plyšio išplatėjimu apie danties šaknies viršūnę ar kaulo destrukcija šaknies viršūnės srityje (ūmus viršūninis periodontitas, ūmus viršūninis pūlinys, paūmėjęs lėtinis viršūninis pūlinys).
• Besimptominis viršūninis periodontitas – šiuo atveju klinikiniai simptomai yra nežymūs. Pacientas gali jausti padidėjusį jautrumą valgant karštą maistą, matyti pakitusią danties spalvą ir dėl to iškilusias estetines problemas.^[9]

Pagrindinė endodontinė procedūra yra dantų šaknų kanalų gydymas. Pagrindinis gydymo tikslas yra sunaikinti patogeninius mikroorganizmus šaknies kanalų sistemoje ir apsaugoti dantį bei aplinkinius audinius nuo infekcijos.

Yra išskiriamas pirminis ir antrinis danties šaknų kanalų gydymas. Pirminio gydymo metu yra plombuojami bei chemomechaniškai valomi dantų šaknų kanalai.^[10] Iš pradžių užplombuojamas danties šaknies kanalas, plombine medžiaga arba kultiniu kaištiniu įklotu būna restauruojamas danties vainikas. Vėliau, jei plomba sudaro apie du trečdalius vainiko, jis yra protezuojamas. Antrinis gydymas arba pergydymas – tai endodontinis gydymas, kurio metu reikia atlikti pakartotiną šaknies kanalų paruošimą dėl ankstesnio nesėkmingo kanalų gydymo, kai infekcija pro nesandarų užpildą pakartotinai patenka į šaknį, todėl tenka pašalinti senąjį šaknies kanalo užpildą.^{[11] [12]}

Apikoektomija (taip pat žinoma kaip šaknies viršūnės operacija) yra endodontinė chirurginė procedūra, kurios metu yra pašalinama danties šaknies viršūnės dalis, o visas šaknies kanalas yra užildomas specialiu užpildu. Šios operacijos reikia, kai nėra efektyvus tradicinis danties šaknų kanalų gydymas. Apikoektomijos metu reikia ypatingo gydytojo odontologo kruopštumo, todėl chirurginei operacijai gali būti naudojamas mikroskopas bei kiti mikroskopiniai odontologiniai instrumentai.^[13]

Kitoms endodontinėms operacijoms yra priskiriamas danties perskėlimas per pusę, infekuotos šaknies gydymas ar net visiškas šaknies pašalinimas. Prie endodontinių odontologinių procedūrų taip pat priskiriamas infekuotos pulpos dalies pašalinimas, įskaitant ir danties audinius, kuriuose yra išplitusi infekcija.

Endodontiniai instrumentai yra instrumentai, naudojami endodontiniame gydyme.

Endodontinei vainikinei ertmei preparuoti yra naudojami kietąjį danties audinį kertantys besisukantys instrumentai – grąžtai. Dažniausiai yra naudojami kelių rūšių ir dydžių grąžtai, kombinuojant turbinio ir lėtaeigio antgalių naudojimą. Kietiesiems danties audiniams naudojami du grąžtai: suapvalintu galu karbidinis fusirinis (dar vadinamas transmetaliniu) ir dar vienas grąžtas, labai panašus į pastarąjį, tik dengtas deimanto drožlėmis (angl. – Endo Access). Šis grąžtas jungia apvalaus ir fisūrinio grąžto dizainą. Naudojant šiuos instrumentus turbiniame antgalyje, galima nesunkiai pragręžti emalį, dervinius užpildus, keramiką ar metalą ir greitai baigti vainikinės ertmės preparavimą.

Kai kietieji danties audiniai jau pragręžti, turbinis antgalis keičiamas į lėtaeigį. Dirbant šiuo antgaliu, dažniausiai naudojami ašmeniniai rožiniai grąžtai: antro, ketvirto ir šešto dydžio bei dviejų ilgių – įprastinio ir chirurginio. Rožiniai grąžtai naudojami visoms dantų grupėms dentinui gręžti, t. y. pulpos kameros stogui pašalinti.^{[14] [15]}

Tam, kad endodontinio gydymo metu pacientas jaustųsi komfortiškai ir nepatirtų skausmo, yra naudojami nuskausminamieji vaistai anestetikai.

Pagrindinės periferinės nervų sistemos vienetas yra nervinė ląstelė neuronas, sudarytas iš kūno ir ataugų – aksono ir dendritų. Jomis nervinis impulsas plinta iš ir į ląstelės kūną. Aksonas yra ilgoji nervinės ląstelės atauga. Jų terminalės organizmo audiniuose yra receptoriai, atsakingi už specifinio skausmo priėmimą, kurie dar yra vadinami nociceptoriais. Nervinės skaidulos aksonas padengtas membrana – aksolema. Ramybės būsenoje ši membrana yra poliarizuota. Kalio jonų yra daugiau ląstelės viduje, o natrio ir chloro – išorėje. Dėl šių skirtumų yra sukuriamas elektrocheminis potencialas, kurio metu teka elektros srovė ir dirginimo atveju susidaro nervinis impulsas. Nervinio impulso metu K+ ir Na+ jonai juda iš ląstelės vidaus į išorę ir atvirkščiai. Vietiniai anestetikai blokuoja natrio jonų srautą į vidų ir šiek tiek kalio jonų į išorę. Taip vietiniai anestetikai sutrikdo veikimo potencialo susidarymą ir nervinio impulso plitimą. Jų poveikyje nekinta ramybės potencialas.^[16]