Demidas Pianda

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Demidas Sofonovičius Pianda (Демид Софонович Пянда; mirė ~1637 m.) – rusų keliautojas, Sibiro tyrinėtojas, kaip manoma 1623 m. atradęs Lenos upę.

Apie keliautojo asmenybę beveik nežinoma nieko, net tikslus jo vardas – vieni šaltiniai įvardina kaip Demidą Sofonovičių, kiti kaip Pantelėjų Demidovičių. Apie Piandą daugiausia surinkta tik netiesioginė informacija, legendos. Piandos kelionės įrodymu laikomas 1624 m. Piandino žiemavietės paminėjimas dokumentuose.

1619 m. Pianda iš Jeniseisko ostrogo atvykęs į Mangazėją. Jis turėjęs pinigų, pasisamdęs 40 žmonių ir iš ten išvykęs į Turuchanską netoli Žemutinės Tunguskos žiočių. Ten beprekiaudamas kailiais iš vietinių gyventojų išgirdęs apie didelę upę į rytus nuo Tunguskos. Evenkai ją vadino Elyu-ene – „ilgąja upe“. Tiesa, jau 1611–1612 m. kazokai žinoję didelę upę rytuose, bet tai greičiausiai buvęs Amūras.

1620 m. Demido Piandos ekspedicija išvyko aukštyn Žemutinąja Tunguska. Pasiekę aukštupį rusai nebegalėjo greitai plaukti ir įkūrė Žemutinio Piandino žiemavietę. Ją kelis kartus nesėkmingai puolė tungusai. Likusią aukštupio atkarpą Pianda įveikė labai sunkiai, prie šios upės praleido dar dvi žiemas. Galiausiai jis pasiekė vos 20 km pločio pervalką tarp Tunguskos ir Lenos. 1923 m. jis jau plaukė didžiausia Sibiro upe. Keliautojai pasiekė jakutų žemes, bet pasuko atgal, nenorėdami žiemoti tarp nežinomos tautos žmonių. Pianda pasiekė patį Lenos aukštupį ir toliau žygiavo pėsčiomis į pietus per buriatų apgyvendintas stepes. Ekspedicija pasiekė Angaros upę, pasistatė naujas valtis ir išplaukė link Jensiejaus. 1624 m. Demidas Pianda užbaigė savo 8000 km ilgio ekspediciją Jeniseiske. Vėliau Pianda kartą paminėtas kazokų dokumentuose, bet apie tolesnį jo gyvenimą nieko nežinoma.