Gustave Moreau
Gustavas Moro | |
---|---|
G. Moro autoportretas, 1850 m. | |
Gimė | 1826 m. balandžio 6 d. Paryžius |
Mirė | 1898 m. balandžio 18 d. (72 metai) Paryžius |
Palaidotas (-a) | Monmartro kapinės |
Tautybė | prancūzas |
Veikla | XIX a. dailininkas |
Vikiteka | Gustave Moreau |
Gustavas Moro (pranc. Gustave Moreau, 1826−1898 m.) – XIX a. antros pusės prancūzų tapytojas, artimas simbolistams.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gustavas Moro gimė 1826 m. balandžio 6 d. Paryžiuje. Lui ir Paulinos Moro šeimoje. Jo tėvas Lui buvo architektas. G. Moro vaikystėje buvo silpnos sveikatos, nuo aštuonerių pradėjo nuolat piešti. 1841 m. pirmą kartą lankėsi Italijoje. 1844−1846 m. G. Moro mokėsi pas tapytoją François-Edouard Picot, kuris jį paruošė stojamajam egzaminui į Karališkąją Paryžiaus Aukštąją dailės mokyklą. 1849 m. G. Moro baigė mokyklą, 1851 m. susipažino su eklektiniu tapytoju Théodore Chassériau, Engro mokiniu, kurio dailės buvo lemiamai paveiktas. 1852 m. G. Moro kūriniai pirmą kartą eksponuoti Paryžiaus Salono parodoje, tėvai jam nupirko namą La Rošfuko gatvėje. 1856 m. mirė jo draugas Théodore Chassériau. 1857−1859 m. G. Moro lankėsi Italijoje, piešė pagal praeities didžiųjų Italijos meistrų kūrinius. Venecijoje buvo sužavėtas Vittore Carpaccio kūrybos, kelionės metu susipažino su E. Dega.
1864 m. jo paveikslą „Edipas ir Sfinksas“ įsigijo princas Napoleonas, 1865 m. dvare Kompjene apsilankyti pakvietė imperatorius Napoleonas III. 1869 m. Paryžiaus salone G. Moro eksponavo paveikslus „Prometėjas“ ir „Europos pagrobimas“. Dailininkas laimėjo medalį, bet buvo nepalankiai įvertintas kritikų. 1875 m. G. Moro apdovanotas Garbės Legiono ordinu, 1878 m. jo kūriniai eksponuoti Pasaulinėje parodoje Paryžiuje. 1886 m. įvyko pirmoji ir vienintelė G. Moro personalinė paroda jam gyvam esant Gupilio galerijoje Paryžiuje. 1888 m. dailininkas priimtas į Prancūzijos dailės akademiją. 1890 m. mirė ilgametė G. Moro draugė, tapytoja Alexandrine Dureux. Dailininkas, paveiktas jos mirties, nutapė paveikslą „Orfėjas prie Euridikės kapo“. 1892−1898 m. G. Moro dėstė Paryžiaus aukštojoje dailės mokykloje. Jo mokiniais buvo Anri Matisas ir Žoržas Ruo. 1895 m. jis nutapė garsiausią savo kūrybos vėlyvojo laikotarpio paveikslą „Jupiteris ir Semelė“. Gustavas Moro mirė 1898 m. balandžio 18 d. Paryžiuje, palaidotas Monmartro kapinėse. Jo name La Rošfuko gatvėje Paryžiuje įkurtas G. Moro muziejus, atidarytas 1903 m. ir turintis Prancūzijos nacionalinio statusą. G. Moro paliko daugiau nei 8000 kūrinių. Dailininkas geriausiai žinomas erotizuotais paveikslais mitologinių ir religinių istorijų motyvais.
Darbų galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
„Orfėjas“, 1865 m., Orsė muziejus
-
„Prometėjas“, 1868 m., G. Moro muziejus
-
„Ruduo (Dejanira)“, 1872 m., J. Paul Getty muziejus
-
„Galatėja“, apie 1880 m., Orsė muziejus
-
„Šventasis dramblys“, apie 1882 m., Tokijo nacionalinis Vakarų meno muziejus
-
„Kleopatra“, 1887 m., privatus rinkinys
-
„Jupiteris ir Semelė“, 1895 m., G. Moro muziejus
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Biografija G. Moro muziejaus svetainėje Archyvuota kopija 2016-02-25 iš Wayback Machine projekto.
- Encyclopaedia Britannica