Georgis Leonidzė
| Georgis Leonidzė gruz. გიორგი ლეონიძე | |
|---|---|
| |
| Georgio Leonidzės paminklas Tbilisyje | |
| Gimė | 1899 m. gruodžio 27 d. Patardzeulis, Kachetija |
| Mirė | 1966 m. rugpjūčio 9 d. (66 metai) Tbilisis |
| Veikla | gruzinų poetas |
 Vikiteka |
Georgis Leonidzė |
Georgis Leonidzė (gruz. გიორგი ლეონიძე, 1899 m. gruodžio 27 d. Patardzeulis, Kachetija – 1966 m. rugpjūčio 9 d. Tbilisis) – gruzinų poetas. Gruzijos mokslų akademijos narys.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mokėsi Tbilisio dvasinėje mokykloje, nuo 1913 m. – seminarijoje, bet šventiku netapo. Nuo 1918 m. priklausė gruzinų simbolistų grupei „Žydrieji ragai“, kurioje susibūrė žymūs gruzinų lyrikai Galaktionas Tabidzė, Ticianas Tabidzė, Paolas Jašvilis, Simonas Čikovanis. 1944 m. Gruzijos mokslų akademijos narys.
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1924–1925 m. sukūrė gražiausius savo gamtinės ir meilės lyrikos kūrinius: eilėraščius „Ninosmindžio naktis“, „Kipčago pasimatymas. Patarška“, „Kalila ir Damana“, „Kipčago naktis“ ir kt. Trečio dešimtmečio pabaigoje jo kūryboje ėmė vyrauti socialistinis realizmas: aukštinamas kolektyvinis darbas, socialistinė ekonomika ir kultūra. Parašė poemą apie Staliną, apsakymų rinkinį apie vaikystę Kachetijoje.[1]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vado vaikystė, 1939 m.
- Samgoris, istorinė poema, 1950 m.
- Portochala, istorinė poema, 1951 m.
- Stebuklingasis medis: Atsiminimai, apsakymai, 1962 m., lietuvių kalba 1967 m.
- Poezija, Vilnius, Vaga, 1966 m.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Georgis Leonidzė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 16 psl.